- Mindaugas Grinius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pertvarkytas kredito unijų sektorius gerina finansinius rezultatus ir per šių metų devynis mėnesius uždirbo 3,3 mln. eurų pelno, kai praėjusių metų tą patį laikotarpį kredito unijų patirti nuostoliai siekė 2,5 mln. eurų.
„Kredito unijų pelną lėmė dėl intensyvesnės skolinimo veiklos padidėjusios grynosios palūkanų pajamos ir gerokai sumažėjusios operacinės išlaidos. Gerėjančią šio sektoriaus sveikatą rodo ir pajų augimas“, - teigia Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Didėjant kredito unijų narių skaičiui ir kredito unijų nariams įnešus papildomų pajinių įnašų, pajinis kapitalas 2018 m. trečią ketvirtį padidėjo 2,7 proc., iki 48,8 mln. eurų.
Didėjęs paskolų portfelis ir mažėję specialieji atidėjiniai teigiamai paveikė kredito unijų sektoriaus paskolų kokybę apibūdinančius rodiklius, tačiau paskolų, kurių skolinius įsipareigojimus vėluojama vykdyti ilgiau negu 60 dienų iš eilės, kai kurių kredito unijų paskolų portfeliuose padaugėjo.
Todėl ateityje šios kredito unijos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų, kurios gali neigiamai paveikti jų kapitalą.
Kredito unijų tvarūs pajai, kuriais dengiami kredito unijų patirti nuostoliai, šių metų trečią ketvirtį padidėjo 5,5 proc., iki 43,0 mln. eurų, ir sudarė beveik 88 proc. pajinio kapitalo.
Šių metų trečią ketvirtį kredito unijų turtas padidėjo 4,8 proc. ir sudarė 710,8 mln. eurų, arba 2,6 proc. bankų sistemos turto (prieš metus - 2,5 proc.).
Kredito unijų turto apimties pokytį lėmė didėjantys neterminuotieji indėliai žemdirbius vienijančiose kredito unijose, jų nariams pradėjus gauti lėšų už parduotą žemės ūkio produkciją, ir augantys terminuotieji indėliai didžiuosiuose miestuose veikiančiose kredito unijose.
Pagrindinis kredito unijų finansavimosi šaltinis ir toliau yra priimti indėliai, jais buvo finansuojama 86 proc. turto. Kredito unijų priimti indėliai, nariams pradėjus gauti lėšų už parduotą žemės ūkio produkciją, šių metų trečią ketvirtį padidėjo 25,8 mln. eurų (4,4 proc.) ir šių metų spalio 1 d. sudarė 608,4 mln. eurų.
Pelningai dirbusios 50 kredito unijų uždirbo 4,1 mln. eurų pelno, o 16 kredito unijų patyrė 0,8 mln. eurų nuostolį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...