- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas, planuojantis dar šiemet pirmasis pasaulyje išleisti skaitmeninę numizmatinę monetą, ieško tiekėjų, kurie kurs, diegs bei prižiūrės žetonų (angliškai tokens) ir jų pardavimo platformą.
Pasak Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vadovo Egidijaus Paleckio, skaitmeninė kolekcinė moneta būtų dar vienas žingsnis įgyvendinant LB inovacijų ir finansinių technologijų (fintech) strateginę veiklos kryptį.
„Žetonai turės būti sukurti naudojant blokų grandinės (angliškai blockchain – BNS) technologiją. Numatoma, kad pirkėjai galės įsigyti ribotą skaičių žetonų, jais keistis tarpusavyje ir surinkę atitinkamą žetonų rinkinį, išsikeisti juos į fizinę kolekcinę monetą“, – komentare BNS sakė E. Paleckis.
Jo teigimu, ypač daug dėmesio skiriama saugumui – žetonai turės būti apsaugoti nuo padirbimo ar kopijavimo, o jų pardavimo platforma turės atlaikyti didelį klientų srautą ir būti atspari kibernetinėms atakoms.
Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbto konkurso sąlygose nurodoma, kad paslaugoms per trejus metus ketinama išleisti 82,5 tūkst. eurų (be PVM). Potencialių dalyvių paraiškų laukiama iki balandžio 1 dienos.
LB valdybos narys Marius Jurgilas vasario pradžioje BNS patvirtino, kad centrinis bankas dar šiemet ketina išleisti skaitmeninę monetą „LBCoin“. Anot jo, tai bus proginė moneta, o jų skaičius bus ribotas.
„Norime pagyvinti numizmatiką, kuri yra mirštanti tematika. Turbūt nelabai didelė dalis jaunimo domisi kolekcionavimu, bet tai yra tai, ką daro centriniai bankai ir mes galvojame, kaip mums išlikti šioje besikeičiančioje erdvėje“, – BNS tuomet sakė M. Jurgilas.
LB 2018-ųjų birželį surengė programuotojų maratoną (angl. hackathon), jame dalyvavo aštuonios komandos, pasiūliusios skaitmeninės kolekcinės monetos idėjas ir technologijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...