- Audra Girijotė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dalijimasis informacija yra geriausias būdas stabdyti korupciją, atvirai žinomi atlyginimai užtikrina, kad pavydo bus mažiau. Todėl tai, kad Lietuvoje darbuotojas privalo pasižadėti neskelbti atlyginimo, norvegams kelia juoką, LRT RADIJUI sako Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos atstovė Anne Grimsrud. Anot jos, Norvegijoje visi gali patikrinti vienas kito uždarbį: „Jei kyla klausimas, kaip kuris nors žmogus nusipirko tokį brangų automobilį, galima pažiūrėti jo mokesčius ir pamatyti, kad jo namas nedidelis arba jis ilgai taupė. Skaidrumas yra mūsų kultūros dalis.“
Gražus įspūdis slepia tamsią pusę
Vilniaus centras pilnas kavinių – daugiau ar mažiau jaukių, tinklinių ar savitų. Dauguma žmonių jose jauni – tiek tie, kurie čia geria kavą, valgo saldumynus, falafelius ar kitą madingą maistą, tiek tie, kurie verda, kepa ir aptarnauja.
Daugelio kavinių interneto svetainėse yra nuotraukų, iš kurių gali susidaryti įspūdis, kad tai klestintis, gyvas, amžinai jaunas ir šiek tiek brangus miestas, pilnas vadinamojo pozityvo, varvančio nuo amerikietiškų spurgų, veganiškų kepsnių ir prabangių pieno kokteilių.
Tačiau ši spindinti jaunystės fiesta turi tamsesnę pusę. Patikrinę vidutinį darbo užmokestį kavinėse miesto centre, pamatysite, kad jis siekia 300–400 eurų, retai priartėja prie 500, o kai kur krinta ir iki poros šimtų eurų.
Panaši situacija ir Kaune. Jei dažniau lankysitės, pastebėsite, kad daugelyje vietų vyrauja dažna darbuotojų kaita – miestuose, į kuriuos studijuoti atvažiuoja jaunimas iš visos Lietuvos, darbo ieškančių studentų ištekliai beveik neriboti.
Studentė Gerda neseniai įkėlė koją į darbo rinką. Gerdos rankose knyga, į kurią ji užsirašo svarbius dalykus, planus, darbus, mintis. Čia įrašytas ir jos pirmasis legalus atlyginimas. Gerda sako, kad rugpjūčio 15 d. jai buvo pervesti 284 eurai: „Susirašėme su bendradarbe, ji taip pat tiek gavo. Nesupratome, kodėl gavome tiek mažai. Dirbome labai daug, nes buvo atidarymo savaitė, po 12 valandų per dieną, visą laiką ant kojų. Keldavomės ir pradėdavome darbą penktą ryte. Manau, kad turėtų būti bent naktinis tarifas, bet nebuvo.“
Gauna menką atlyginimą, bet jaučiasi kalti
284 eurai už mėnesį darbo. Kavinių savininkai turi paaiškinimą, kodėl atlyginimai tokie nedideli. Vienos kavinės, taip pat esančios Vilniaus centre, vadovai aiškindami situaciją internetu teigia, kad nuoma brangi, darbuotojai nekvalifikuoti – studentai, žaliavos brangios, produktai nepopuliarūs.
Gerda sako taip pat turėjusi išklausyti panašų paaiškinimą. „Tuomet jautiesi dar ir kaltas dėl to, kad šeimininkai moka už vietą, kurią nuomojasi. Nemanau, kad tai argumentas ir dėl to mes turime mažiau gauti. Čia miesto centras, žmonių daug. Kai dirbi, matai, kiek žmonių ateina ir koks darbo intensyvumas“, – tvirtina pašnekovė.
Kai gauni tokį atlyginimą, atrodo, kad iš tavęs šaiposi, net gėda pasakyti, kiek gauni.
Merginos teigimu, nėra net kada prisėsti pavalgyti: „Nors sako, kad jūs turite rasti laiko pavalgyti, bet jo tiesiog nerandi, nes visą laiką bėgioji ir dirbi. Kai gauni tokį atlyginimą, atrodo, kad iš tavęs šaiposi, net gėda pasakyti, kiek gauni. Tai mažiau, nei leistinas minimalus atlyginimas. Tuomet pasakoma, kad bus primokėta vokelyje, kas net nepadengia to minimumo. Be to, tai nuo valstybės nuslėpti pinigai.“
Anot Gerdos, tai juokinga ir graudu. „Buvo situacija, kai važiavau namo ir supratau, kad nieko nebegirdžiu, nebematau ir man temsta akyse. Vos nenualpau. Labai daug dirbdavome, turėjome daug viršvalandžių, o sąlygos, mano nuomone, buvo labai nepalankios. Būdavo labai karšta, kas išsekindavo“, – dalijasi patirtimi pašnekovė.
Viešasis maitinimas – ne vienintelė sritis, kurioje dirbantys žmonės gauna itin žemus atlyginimus. Lietuvoje įprastas ir atotrūkis tarp aukščiausios grandies ir žemiausios grandies darbuotojų. Nors skurdas viešosiose diskusijose dažniausiai siejamas su nedarbu, Lietuva iš kitų Europos Sąjungos valstybių išsiskiria dirbančių žmonių skurdu. Tiek politikoje, tiek viešosiose diskusijose nedarbo mažinimas buvo daug svarbesnis nei klausimas, kiek dirbantis žmogus uždirba. Turėti darbą Lietuvoje nereiškia garantijos, kad užteks pinigų būtiniausioms reikmėms – maistui, nuomai, šildymui.
Stebisi, kaip žmonės Vilniuje išsiverčia
Anne Grimsrud iš Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos sako besistebinti, kaip žmonės Vilniuje gali išsiversti: „Lėktuvas, skridęs iš Norvegijos, buvo pilnas darbingo amžiaus jaunų vyrų, kurie tikriausiai turi gerai apmokamą darbą Norvegijoje. Mes mielai dalijamės su jumis darbo vietomis, bet taip pat norėtume, kad jūs atrastumėte, kaip sujungti jėgas, kaip dirbti kartu, kaip pakeisti dabartinę situaciją.“
Pasak A. Grimsrud, svarbi erdvė permainų kūrimui yra profesinės sąjungos. „Niekas negali visko už save pats pasidaryti. Mes sakome, kad kartu mes išliekame, o suskaidyti žlungame. Tai labai svarbi žinia, kurią turime perduoti ir jauniems žmonėms. Ir ypač šiandien“, – tvirtina pašnekovė.
Profesinių sąjungų mitingo metu Vilniuje prieš porą metų protestuota prieš naująjį Darbo kodeksą. Mitingas užsakytas liberalų ir konservatorių Vyriausybės kaip naujojo socialinio modelio dalis, paremtas socialdemokratų Vyriausybės, paveldėtas „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicinės Vyriausybės. DK vis dar vadinamas naujuoju ir vis dar kelia klausimų.
Didžioji dalis žiniasklaidos tą 2015 m. vasarą profsąjungų mitingą pristatė kaip klounadą. Pasišaipymai iš profesinių sąjungų rengiamų mitingų, ypač streikų, tiek Lietuvos žiniasklaidoje, tiek įtakingų komentatorių tekstuose, tiek socialiniuose tinkluose yra įprastas dalykas. Profsąjungų atstovai ne kartą yra išsakę nusiskundimą, kad jų argumentai ir siūlymai kartais net nepasiekia visuomenės arba pasiekia iškreipti, o darbo santykiai žurnalistų apskritai nelaikomi dėmesio verta tema.
Žurnalistė Ramunė Motiejūnaitė-Pekininen iš portalo „Profsąjungų naujienos“ teigia, kad žiniasklaidoje juntama sunkiai slepiama panieka žmonėms, kurie susitelkia kovoti už savo teises: „Tai dar kartą įrodo, kad toks portalas, kaip mūsų, yra reikalingas. Jis lyg šiokia tokia, kad ir labai silpnutė, atsvara tokiai žiniasklaidai.“
Permainos galimos tik susibūrus kartu
A. Grimsrud požiūriu, nėra kito būdo mažinti socialinę atskirtį, skurdą ir nelygybę, jei dirbančių žmonių atstovai, įmonių savininkų atstovai ir valdžios atstovai nebendrauja kaip lygūs. „Šiandien matome, kad žmonės nenori susiburti kartu tam, kad išspręstų problemas. Labiau esame linkę apkaltinti ką nors kitą. Bet ilgametė mūsų patirtis patvirtina, kad permainų galima pasiekti tik kai žmonės susiburia ir panaudoja savo galią spręsdami problemas kartu“, – aiškina pašnekovė.
Pasak A. Grimsrud, Lietuvoje verta pradėti kurti tarpusavio pasitikėjimą: „Man rodos, tai elementas, kurio šioje šalyje trūksta. Tam, kad ateitis būtų kitokia, reikia rasti būdų, kaip suburti žmones. Reikia kurti erdves, kur žmonės vieni kitus pažintų ir suprastų, kaip jie galėtų įgyti daugiau galios.“
Skirtingai nei šalys, kur didžiausios diskusijos vyksta dėl minimalios algos kėlimo ar nekėlimo, Norvegija minimalios algos apskritai neturi.
A. Grimsrud teigimu, esminis žodis, apibūdinantis profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir vyriausybės santykius Norvegijoje, yra pasitikėjimas. Skirtingai nei šalys, kur didžiausios diskusijos vyksta dėl minimalios algos kėlimo ar nekėlimo, Norvegija minimalios algos apskritai neturi.
Kaip tikina A. Grimsrud, minimalios algos politika jiems netinka. „Mes daug daugiau pasiekiame, kai deramės. Minimali alga visada atsilieka nuo tikrųjų poreikių. Jeigu ji formaliai įteisinama, niekada nepasivys infliacijos. Todėl mes nerekomenduotume turėti nustatytos minimalios algos. Mes turime kitą sistemą, kuri, mūsų požiūriu, yra daug geresnė. Ji duoda darbuotojams daug didesnę dalį pelno, kuris sukuriamas ekonomikoje“, – aiškina specialistė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose1
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...