Lietuvoje sparčiai steigiamos naujos įmonės

2011 m., palyginti su 2010 m., Lietuvoje buvo įregistruota 13,0 proc., arba 1 193 įmonėmis daugiau, išregistruotų įmonių buvo 47,0 proc., arba 2 844 įmonėmis mažiau. Įregistruotų ir išregistruotų įmonių balansas 2011 m. buvo 1,3 karto, arba 4 037 įmonėmis didesnis negu 2010 m. Tačiau steigiamų įmonių skaičiaus augimas metų pabaigoje pradėjo lėtėti: 2011 I pusmetį augimas siekė 16,8 proc., II pusmetį – 9,2 proc., o paskutinį 2011 m. ketvirtį – 5,8 proc.

2011 m. daugiausia naujų įmonių buvo įsteigta Vilniaus miesto sav. – 4 865 įmonės (46,9 proc. Lietuvoje įsteigtų įmonių), antroje vietoje buvo Kauno miesto sav. su 1 066 naujomis įmonėmis (10,3 proc. Lietuvoje įsteigtų įmonių), 584 naujos įmonės buvo įsteigtos Klaipėdos miesto sav. (5,6 proc. Lietuvoje įsteigtų įmonių).

2011 m., palyginti su 2010 m., sparčiausiai naujos įmonės buvo steigiamos Biržų rajono sav. – naujų įmonių buvo įsteigta 135,7 proc. daugiau, Visagine – 93,5 proc., Druskininkuose – 72,0 proc. daugiau. Pažymėtina, kad Druskininkuose didžiausias augimas buvo antrą 2011 m. pusmetį, ypač paskutinį ketvirtį, kai augimas siekė 287,5 proc.

2011 m. daugiausia įmonių buvo išregistruota Vilniaus miesto sav. – 918 (28,6 proc. Lietuvoje išregistruotų įmonių), Kauno miesto sav. – 421 (13,1 proc. Lietuvoje išregistruotų įmonių), Klaipėdos miesto sav. – 252 (7,8 proc. Lietuvoje išregistruotų įmonių). 2011 m., palyginti su 2010 m., įmonių išregistruota mažiau beveik visose savivaldybėse, išskyrus Panevėžio rajono (didėjo 23,6 proc.), Šakių rajono (didėjo 33,3 proc.) ir Pagėgių rajono (didėjo 50,0 proc.) savivaldybes.

2011 m. pradėtų bankroto procedūrų buvo 24,4 proc., arba 399 procedūrų mažiau nei 2010 m. 2011 m. daugiausia bankrotų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje – 24,9 proc., statybos sektoriuje pradėta 20,2 proc. visų bankrotų, apdirbamosios gamybos sektoriuje – 11,4 proc. Daugelyje sektorių pradėtų bankrotų mažėjo, tačiau apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje pradėtų bankrotų skaičius 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 8,5 proc., didžiausias augimas buvo fiksuojamas I ketv.: pradėtų bankrotų skaičius padidėjo 54,5 proc., palyginti su 2010 m.

2011 m., palyginti su 2010 m., išimtų verslo liudijimų skaičius didėjo 28,4 proc. ir siekė 95 384, tačiau lengvatinių verslo liudijimų  skaičius sumažėjo 25,7 proc. – iki 40 564. Lengvatinių verslo liudijimų dalis 2011 m., palyginti su 2010 m., taip pat sumažėjo nuo 73,5 iki 42,5 proc. Daugiausia verslo liudijimų išimta paslaugų – 18 651, arba 49,5 proc., gamybos – 2 774, arba 39,2 proc., srityse.

Prekybos srityje verslo liudijimų skaičius sumažėjo 321, arba 1,1 proc. Paslaugų srityje daugiausia išduota su statybos darbais susijusių verslo liudijimų –  107,5 proc., arba 8 718 (iki 16 825), variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto – 55,7 proc., arba 1 499 (iki 4 191), patalpų nuomos – 22,8 proc., arba 880 (iki 4 745). Gamybos sektoriuje labiausiai plėtėsi taikomosios dailės ir vaizduojamojo meno dirbinių gamyba – 56,4 proc., arba 570 (iki 1 580), statybinių dailidžių ir stalių dirbinių, medinės taros, kitų medienos gaminių, čiužinių gamybos, remonto – 41,9 proc., arba 493 (iki 1 670).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 III ketv. Lietuvoje ekonominę veiklą vykdė 49 534 įmonės , tai buvo 7,7 proc., arba 3 542 įmonėmis daugiau nei atitinkamu 2010 m. laikotarpiu. Veiklą vykdžiusių įmonių skaičius išaugo daugiausia dėl: mažmeninės prekybos įmonių skaičiaus augimo – 715, arba 13,9 proc., didmeninės prekybos – 453, arba 7,1 proc., transportavimo įmonių – 473, arba 11,6 proc., teisinės ir apskaitos veiklos – 231, arba 20,8 proc., apdirbamosios gamybos – 207, arba 4,1 proc., informacinių technologijų – 80, arba 10,2 proc.

2011 m. IV ketv., palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 16,4 proc., arba nuo 1 007 iki 7 147 darbo vietų. Daugiausia laisvų darbo vietų 2011 m. IV ketv. buvo apdirbamosios gamybos (1 737), transporto ir saugojimo (999), taip pat didmeninės ir mažmeninės prekybos (696) sektoriuose. Didžiausias laisvų darbo vietų lygis susidarė finansinės ir draudimo veiklos (1,2 proc.), transporto ir saugojimo (1,1 proc.), apdirbamosios gamybos (1,0 proc.), taip pat informacijos ir ryšių (1,2 proc.) sektoriuose. 2011 m. IV ketv., palyginti su 2010 m. IV ketv., laisvų darbo vietų lygis transporto ir saugojimo sektoriuje padidėjo 37,5 proc., arba 0,3 proc. punkto, finansinės ir draudimo veiklos sektoriuje sumažėjo 14,3 proc., arba 0,2 proc. punkto, apdirbamosios gamybos sektoriuje išliko panašus, o informacijos ir ryšių sektoriuje padidėjo 25,0 proc., arba 0,2 proc. punkto.

Laisvų darbo vietų skaičiaus augimą labiausiai lėmė dėl išaugusių Lietuvos eksporto apimčių atsigavusi ekonomika ir darbo jėgos sumažėjimas Lietuvos darbo rinkoje, kuriam įtakos turėjo naujos emigracijos bangos 2009–2011 m.

2011 m. IV ketv., palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, užimtų darbo vietų skaičius padidėjo 4,7 proc., arba 50 835 – iki 1,14 mln. Daugiausia užimtų darbo vietų 2011 m. IV ketv. buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (198 246), apdirbamosios gamybos (175 084), švietimo (153 362) ir sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (98 033) sektoriuose. 2011 m. IV ketv., palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, užimtų darbo vietų skaičius labiausiai didėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje – 11,3 proc., arba 3 075 darbo vietomis, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuje – 10,4 proc., arba 4 042 darbo vietomis, kitoje aptarnavimo veikloje – 10,0 proc., arba 1 128 darbo vietomis, eksporto skatinamame apdirbamosios gamybos sektoriuje užimtų darbo vietų skaičius padidėjo 5,8 proc., arba 9 645 darbo vietomis.

2011 m. IV ketv. gamybos pajėgumai pramonėje, eliminavus sezoniškumo įtaką, buvo išnaudoti 71,2 proc. Tai 6,6 proc. daugiau nei atitinkamu 2010 m. laikotarpiu. Sparčiau nei Lietuvoje, gamybos pajėgumų panaudojimas 2011 m. IV ketv. augo Slovakijoje (7,6 proc.). Lietuvos įmonių gamybos pajėgumų išnaudojimas buvo 8,1 proc. punkto mažesnis nei bendras Europos Sąjungos vidurkis, tačiau gamybos pajėgumų išnaudojimo lygio augimas buvo 4,4 proc. punkto spartesnis. 2011 m. IV ketv., kaip pagrindinį veiksnį, ribojantį gamybos apimtis, 42,2 proc. apklaustų Lietuvos įmonių nurodė paklausos trūkumą, 18,0 proc. apklaustų įmonių nurodė, kad gamybos apimčių neribojo jokie veiksniai, kai tuo tarpu 2010 m. IV ketv. paklausos trūkumą paminėjo 47,4 proc. apklaustų įmonių, o jokių apribojimų nejautė tik 13,7 proc. apklaustų įmonių.

Nepaisant prastėjančių nuotaikų Vakarų Europos šalyse, Lietuvos pramonė 2011 m. pabaigoje, palyginti su 2010 m. pabaiga, susiklosčiusią situaciją vertino optimistiškiau. Gerėjantys prekių eksporto rezultatai lėmė ne tik gamybos pajėgumų išnaudojimo augimą, bet ir investicijų į įrangą didėjimą. Išlaidos įrangai ir įrengimams 2011 m. buvo 15,8 proc. didesnės nei 2010 m.


Šiame straipsnyje: verslasekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

sss

sss portretas
steigiamos tik matyt tam kad sena nubankrotina nauja atsidaro ir kaip niekur nieko toliau apgaudineja
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių