Lietuvoje sparčiai steigiamos naujos įmonės

2011 m., palyginti su 2010 m., Lietuvoje buvo įregistruota 13,0 proc., arba 1 193 įmonėmis daugiau, išregistruotų įmonių buvo 47,0 proc., arba 2 844 įmonėmis mažiau. Įregistruotų ir išregistruotų įmonių balansas 2011 m. buvo 1,3 karto, arba 4 037 įmonėmis didesnis negu 2010 m. Tačiau steigiamų įmonių skaičiaus augimas metų pabaigoje pradėjo lėtėti: 2011 I pusmetį augimas siekė 16,8 proc., II pusmetį – 9,2 proc., o paskutinį 2011 m. ketvirtį – 5,8 proc.

2011 m. daugiausia naujų įmonių buvo įsteigta Vilniaus miesto sav. – 4 865 įmonės (46,9 proc. Lietuvoje įsteigtų įmonių), antroje vietoje buvo Kauno miesto sav. su 1 066 naujomis įmonėmis (10,3 proc. Lietuvoje įsteigtų įmonių), 584 naujos įmonės buvo įsteigtos Klaipėdos miesto sav. (5,6 proc. Lietuvoje įsteigtų įmonių).

2011 m., palyginti su 2010 m., sparčiausiai naujos įmonės buvo steigiamos Biržų rajono sav. – naujų įmonių buvo įsteigta 135,7 proc. daugiau, Visagine – 93,5 proc., Druskininkuose – 72,0 proc. daugiau. Pažymėtina, kad Druskininkuose didžiausias augimas buvo antrą 2011 m. pusmetį, ypač paskutinį ketvirtį, kai augimas siekė 287,5 proc.

2011 m. daugiausia įmonių buvo išregistruota Vilniaus miesto sav. – 918 (28,6 proc. Lietuvoje išregistruotų įmonių), Kauno miesto sav. – 421 (13,1 proc. Lietuvoje išregistruotų įmonių), Klaipėdos miesto sav. – 252 (7,8 proc. Lietuvoje išregistruotų įmonių). 2011 m., palyginti su 2010 m., įmonių išregistruota mažiau beveik visose savivaldybėse, išskyrus Panevėžio rajono (didėjo 23,6 proc.), Šakių rajono (didėjo 33,3 proc.) ir Pagėgių rajono (didėjo 50,0 proc.) savivaldybes.

2011 m. pradėtų bankroto procedūrų buvo 24,4 proc., arba 399 procedūrų mažiau nei 2010 m. 2011 m. daugiausia bankrotų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje – 24,9 proc., statybos sektoriuje pradėta 20,2 proc. visų bankrotų, apdirbamosios gamybos sektoriuje – 11,4 proc. Daugelyje sektorių pradėtų bankrotų mažėjo, tačiau apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje pradėtų bankrotų skaičius 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 8,5 proc., didžiausias augimas buvo fiksuojamas I ketv.: pradėtų bankrotų skaičius padidėjo 54,5 proc., palyginti su 2010 m.

2011 m., palyginti su 2010 m., išimtų verslo liudijimų skaičius didėjo 28,4 proc. ir siekė 95 384, tačiau lengvatinių verslo liudijimų  skaičius sumažėjo 25,7 proc. – iki 40 564. Lengvatinių verslo liudijimų dalis 2011 m., palyginti su 2010 m., taip pat sumažėjo nuo 73,5 iki 42,5 proc. Daugiausia verslo liudijimų išimta paslaugų – 18 651, arba 49,5 proc., gamybos – 2 774, arba 39,2 proc., srityse.

Prekybos srityje verslo liudijimų skaičius sumažėjo 321, arba 1,1 proc. Paslaugų srityje daugiausia išduota su statybos darbais susijusių verslo liudijimų –  107,5 proc., arba 8 718 (iki 16 825), variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto – 55,7 proc., arba 1 499 (iki 4 191), patalpų nuomos – 22,8 proc., arba 880 (iki 4 745). Gamybos sektoriuje labiausiai plėtėsi taikomosios dailės ir vaizduojamojo meno dirbinių gamyba – 56,4 proc., arba 570 (iki 1 580), statybinių dailidžių ir stalių dirbinių, medinės taros, kitų medienos gaminių, čiužinių gamybos, remonto – 41,9 proc., arba 493 (iki 1 670).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 III ketv. Lietuvoje ekonominę veiklą vykdė 49 534 įmonės , tai buvo 7,7 proc., arba 3 542 įmonėmis daugiau nei atitinkamu 2010 m. laikotarpiu. Veiklą vykdžiusių įmonių skaičius išaugo daugiausia dėl: mažmeninės prekybos įmonių skaičiaus augimo – 715, arba 13,9 proc., didmeninės prekybos – 453, arba 7,1 proc., transportavimo įmonių – 473, arba 11,6 proc., teisinės ir apskaitos veiklos – 231, arba 20,8 proc., apdirbamosios gamybos – 207, arba 4,1 proc., informacinių technologijų – 80, arba 10,2 proc.

2011 m. IV ketv., palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 16,4 proc., arba nuo 1 007 iki 7 147 darbo vietų. Daugiausia laisvų darbo vietų 2011 m. IV ketv. buvo apdirbamosios gamybos (1 737), transporto ir saugojimo (999), taip pat didmeninės ir mažmeninės prekybos (696) sektoriuose. Didžiausias laisvų darbo vietų lygis susidarė finansinės ir draudimo veiklos (1,2 proc.), transporto ir saugojimo (1,1 proc.), apdirbamosios gamybos (1,0 proc.), taip pat informacijos ir ryšių (1,2 proc.) sektoriuose. 2011 m. IV ketv., palyginti su 2010 m. IV ketv., laisvų darbo vietų lygis transporto ir saugojimo sektoriuje padidėjo 37,5 proc., arba 0,3 proc. punkto, finansinės ir draudimo veiklos sektoriuje sumažėjo 14,3 proc., arba 0,2 proc. punkto, apdirbamosios gamybos sektoriuje išliko panašus, o informacijos ir ryšių sektoriuje padidėjo 25,0 proc., arba 0,2 proc. punkto.

Laisvų darbo vietų skaičiaus augimą labiausiai lėmė dėl išaugusių Lietuvos eksporto apimčių atsigavusi ekonomika ir darbo jėgos sumažėjimas Lietuvos darbo rinkoje, kuriam įtakos turėjo naujos emigracijos bangos 2009–2011 m.

2011 m. IV ketv., palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, užimtų darbo vietų skaičius padidėjo 4,7 proc., arba 50 835 – iki 1,14 mln. Daugiausia užimtų darbo vietų 2011 m. IV ketv. buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (198 246), apdirbamosios gamybos (175 084), švietimo (153 362) ir sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (98 033) sektoriuose. 2011 m. IV ketv., palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, užimtų darbo vietų skaičius labiausiai didėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje – 11,3 proc., arba 3 075 darbo vietomis, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuje – 10,4 proc., arba 4 042 darbo vietomis, kitoje aptarnavimo veikloje – 10,0 proc., arba 1 128 darbo vietomis, eksporto skatinamame apdirbamosios gamybos sektoriuje užimtų darbo vietų skaičius padidėjo 5,8 proc., arba 9 645 darbo vietomis.

2011 m. IV ketv. gamybos pajėgumai pramonėje, eliminavus sezoniškumo įtaką, buvo išnaudoti 71,2 proc. Tai 6,6 proc. daugiau nei atitinkamu 2010 m. laikotarpiu. Sparčiau nei Lietuvoje, gamybos pajėgumų panaudojimas 2011 m. IV ketv. augo Slovakijoje (7,6 proc.). Lietuvos įmonių gamybos pajėgumų išnaudojimas buvo 8,1 proc. punkto mažesnis nei bendras Europos Sąjungos vidurkis, tačiau gamybos pajėgumų išnaudojimo lygio augimas buvo 4,4 proc. punkto spartesnis. 2011 m. IV ketv., kaip pagrindinį veiksnį, ribojantį gamybos apimtis, 42,2 proc. apklaustų Lietuvos įmonių nurodė paklausos trūkumą, 18,0 proc. apklaustų įmonių nurodė, kad gamybos apimčių neribojo jokie veiksniai, kai tuo tarpu 2010 m. IV ketv. paklausos trūkumą paminėjo 47,4 proc. apklaustų įmonių, o jokių apribojimų nejautė tik 13,7 proc. apklaustų įmonių.

Nepaisant prastėjančių nuotaikų Vakarų Europos šalyse, Lietuvos pramonė 2011 m. pabaigoje, palyginti su 2010 m. pabaiga, susiklosčiusią situaciją vertino optimistiškiau. Gerėjantys prekių eksporto rezultatai lėmė ne tik gamybos pajėgumų išnaudojimo augimą, bet ir investicijų į įrangą didėjimą. Išlaidos įrangai ir įrengimams 2011 m. buvo 15,8 proc. didesnės nei 2010 m.


Šiame straipsnyje: verslasekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

sss

sss portretas
steigiamos tik matyt tam kad sena nubankrotina nauja atsidaro ir kaip niekur nieko toliau apgaudineja
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojams priteisė palūkanas
    „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojams priteisė palūkanas

    Penktadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl bankrutavusio banko „Snoras“ indėlių sertifikatų, jų turėtojams priteisė procesines 5 proc. metines palūkanas už ne laiku išmokėtas dra...

  • Gamintojai: sveiki produktai neženklinami, nes tai nenaudinga
    Gamintojai: sveiki produktai neženklinami, nes tai nenaudinga

    Gamintojams, norintiems populiarinti sveikų produktų žymėjimą, labai svarbi tiek Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), tiek kitų institucijų pagalba, bet kol kas SAM priemonės dažnai niekinės, o pažadai netęsiami. Taip LRT RADIJUI sako Grūdų per...

  • A. Veryga pamiršo Aludarių gildiją ir Legalaus verslo aljansą
    A. Veryga pamiršo Aludarių gildiją ir Legalaus verslo aljansą

    Alaus gamintojų įsteigta Lietuvos aludarių gildija ir Legalaus verslo aljansas, kuriam priklauso alkoholinių gėrimų gamintojai bei importuotojai, piktinasi sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, šių organizacijų, skirtingai negu kitų pa...

    2
  • Ar klimato kaitos aktyvistai neperlenkia lazdos?
    Ar klimato kaitos aktyvistai neperlenkia lazdos?

    Nevairuokite, neskraidykite lėktuvais, išmeskite kepsnines ir neužsibūkite namuose, kad netyčia nepratęstumėte giminės. Pamąstymais apie tai, kad klimato kaitos aktyvistai su savo pasiūlymais kartais galbūt perlenkia lazdą, portale nationalre...

  • S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito
    S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito

    Vyriausybė suplanavo nemažai įvairių mokesčių pakeitimų, kurie gali daryti įtaką prekių ir paslaugų kainoms, taip pat dirbančiųjų pajamoms, įmonių veiklos sąnaudoms. ...

    2
  • Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių
    Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių

    Konservatorių vyriausybės per krizę įvestos taupymo priemonės nepažeidė žmogaus teisių, ketvirtadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. ...

    17
  • Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete
    Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete

    Augant ekonomikai ir didėjant vartojimo apimtims, finansų institucijų klientai dažnai nežino, kad paskolų kaina priklauso ir nuo asmeninės finansinės drausmės. Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ ba...

    3
  • Lietuva lygiuojasi į Afriką?
    Lietuva lygiuojasi į Afriką?

    Nevaldomai auganti turtinė nelygybė – didžiausia grėsmė Lietuvai. Apie tai įspėja tarptautinės organizacijos, apie tai nuolatos kalba įvairūs analitikai ir, žinoma, politikai. Deja, kai reikia pereiti nuo kalbų prie darbų, priimant sprendimu...

    10
  • Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija
    Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija

    Lietuvos ir jos šiaurinių kaimynių pozicija energetikos klausimais vis labiau išsiskiria. Latvija prisijungė prie Estijos ir pareiškė, kad nepakanka vienos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalių elektros tinklų sinc...

    11
  • Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų
    Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų

    Auga atvykstančiųjų į Lietuvą Rusijos piliečių srautai. Lietuvos diplomatinėse atstovybėse išduodama trečdaliu daugiau vizų negu prieš porą metų. Kaimyninės šalies gyventojai į Lietuvą vyksta lankyti artimųjų kapų, atost...

    2
Daugiau straipsnių