Lietuvoje populiarėja bendradarbystės erdvės

Daugėja laisvai samdomų darbuotojų, todėl natūralu, kad tokia veikla užsiimantiems žmonėms reikia ir vietų, kur būtų galima dirbti. Beveik prieš šešerius metus pasiūlytos bendradarbystės erdvės šiandien tampa vis populiaresnės.

Viena tokių – 100 kvadratinių metrų patalpa, kurioje yra keli sėdmaišiai, virtualios realybės akiniai, kompiuteriniai žaidimai, teniso stalas.

„Manau, kad daug laisvai samdomų darbuotojų vis dar žiūri nepatikliai į tokias vietas, bet tuo pačiu yra ir populiarėjanti erdvė. Jų įsikuria vis daugiau, aš ir pats žinau apie kitas tokias erdves, kurios dar tik atsidarys Lietuvoje. Kitos jau veikia kurį laiką, kai kurios veikia labai sėkmingai, kai kurioms sekasi sunkiau, bet tendencija yra tokia, kad vis daugiau ir daugiau žmonių dirba“, – padėtį apibūdino bendradarbystės erdvės „Fridge“ įkūrėjas Martynas Zaremba.

Teoriškai – tokią vietą įkurti nėra sunku. Tereikia patalpos, keleto kėdžių ir stalo. Tačiau praktiškai – viskas yra kur kas sudėtingiau.

„Išsinuomoti kažkokį biurą, pastatyti porą stalų, kėdžių, šaldytuvą, kavos aparatą – tai tikrai nėra sudėtinga. Tačiau jeigu mes kalbame, kad bedradarbystės erdvių pagrindinis tikslas – kurti bendruomenę, tai yra vis dar pakankamai sudėtinga, kadangi tu turi tuo užsiimti.

Turi būti žmogus, kuris su tuo dirba, kuris organizuoja bendruomenės renginius, kas padeda išsiaiškinti tam tikroje platformoje dirbančių žmonių stiprybes ir galbūt jas apjungti sinergiškai, nes tai yra bendradarbystės erdvių tikslas. Suburti bendruomenę yra labai sudėtinga“, – pasakoja bendradarbystės erdvės „NVO Avilys“ vadovė Monika Juknienė.

Daugiau apie bendradarbystės erdves – įraše.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių