- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Lietuvos eksporto augimas buvo didžiausias visoje Europoje, o jo vaisius raško didžioji dalis Lietuvos, nes eksportas tampa labiau diversifikuotas tiek geografine, tiek paslaugų įvairovės prasme. Taip LRT.lt sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, dalis eksporto augimo ateityje jau yra „užprogramuota“ dabartiniuose investiciniuose sprendimuose, o Lietuva išgyvena pramonės renesansą.
Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai visoje Europoje – 16,9 proc. Tuo metu Estijos eksportas didėjo 7,5 proc., Latvijos – 5,4 proc., o bendras ES šalių eksporto augimas siekė 3,4 proc.
Lietuvos statistikos duomenimis, 2017 m. paslaugų eksportas augo 20,6 proc., reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didėjo 20 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 12,8 proc.
Lietuvos proveržis į Skandinaviją – daug žadantis
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad Lietuvos eksporto statistiką labiausiai gerino eksporto augimas į ES, ypač Skandinaviją, demonstruojančią labai aukštą ekonomikos bei NT sektoriaus augimo tempą.
„Ypač džiugina tai, kad sparčiai auga eksportas į Skandinaviją, nes jei gali eksportuoti į Skandinaviją, iš esmės gali eksportuoti į visas kitas pasaulio šalis. Skandinavijos rinka yra viena turtingiausių, joje labai ginamos vartotojų teisės, taikomi aukšti kokybės standartai, taigi jei gali įsitvirtinti ten, gali ir daugelyje valstybių. Bent jau toks įvaizdis sudaromas.
Taip pat nemenkai augo eksportas į Vokietiją. Labai augo paslaugų eksportas – didžiausia dalimi vis dar transporto, tačiau ir kitų paslaugų eksportas auga, geografija plečiasi“, – kalba ekonomistas.
Dar vienas, tiesa, mažesnis veiksnys, pasak pašnekovo, buvo tai, kad atsigavo eksportas į Rusiją. Nors didžioji dalis eksporto į Rusiją yra reeksportas, bendra Lietuvos statistiką pagerėjo – po dvejų metų kritimo pastebimas nemažas augimas.
„Eksporto augimo vaisius raško didžioji dalis Lietuvos, nes eksportas tampa labiau diversifikuotas tiek geografine, tiek paslaugų įvairovės prasme. Auga aukštesnės pridėtinės vertės, turizmo paslaugų eksportas.
Tad jei transporto paslaugų eksporto vertė Lietuvos ekonomikai nėra labai didelė, nes ir nemaža dalis darbuotojų nėra lietuviai, tai kitų paslaugų, turizmo sektoriaus augimas tiesiogiai veikia vietinę ekonomiką. Pirmiausia – per didesnius darbo užmokesčius ir išaugusią darbuotojų perkamąją galią. Vietos rinkai išaugęs tokių darbuotojų vartojimas yra tikrai labai didelis impulsas. Tiesa, didžiąją dalį turizmo augimo susigriebia didieji Lietuvos miestai“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Augimas lėtės, tačiau išlaikys didelį potencialą
Versli Lietuva“ analitikai prognozuoja, kad 2018 m. sparčiausiai (9,7 proc.) augs paslaugų eksportas. Prekių reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didės 9,3 proc., o lietuviškos kilmės prekių bus eksportuota 6 proc. daugiau nei pernai.
„Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas sako, kad, nors procentine išraiška šiemet skaičiai jau nebus tokie įspūdingi, Lietuvos eksportuotojai toliau išlaikys augimo tempus, muš eksporto vertės rekordus.
„Eksporto augimas sulėtės tik dėl palyginamosios statistinės bazės efekto. Pernai susiklosčiusios itin palankios pasaulinės ekonominės tendencijos Lietuvos eksportuotojams leido išnaudoti visas pardavimų užsienyje galimybes ir pasiekti eksporto rekordus – istoriškai Lietuvoje gamybos pajėgumų panaudojimo lygis buvo aukščiausias, todėl atsispiriame nuo gana aukštai ir žadame tolesnį kilimą“, – sako jis.
Tiesa, šių metų eksporto augimas, pasak V. Ivanovo, taip pat labai priklausys nuo vidinių ribojančių veiksnių – įtemptos situacijos Lietuvos darbo rinkoje ir įmonių pasiryžimo investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą.
„Investicijos į gamybos plėtrą šiuo metu yra ypač svarbios, todėl, jei įmonės nesiryš investuoti į gamybos pajėgumų didinimą, ilgalaikėje perspektyvoje tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui užsienio rinkose“, – teigia V. Ivanovas.
Tas pačias eksporto augimo lėtėjimą galinčias lemti priežastis įvardija ir Ž. Mauricas, tačiau pažymi, kad dalis eksporto augimo yra neišvengiamai „užprogramuota“ dabartiniuose investiciniuose sprendimuose.
„Investicijų į Lietuvą ateina daug, ypač į Kauno regioną, todėl drįsčiau teigti, kad eksportas išlaikys augimo tendenciją. Tas pats atėjęs „Continental“ eksportuos beveik visą savo produkciją, o tai gerins eksporto statistiką.
Taigi dalis eksporto augimo jau dabar yra užprogramuota dabartiniuose investiciniuose sprendimuose. Lietuva, sakyčiau, išgyvena pramonės renesansą. Gali būti, kad dešimtmečiui nepraėjus, mūsų pramonės apimtys bus didesnės nei bet kada per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tai yra kažkas naujo Lietuvai, ir tai gerins eksporto rodiklius“, – teigia Ž. Mauricas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai4
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...