Lietuvoje dėl žemų kainų vis labiau trūks elektros

Kaip dėl to ateityje atrodys Lietuvos elektros rinka, jos dalyviai vienareikšmiškai prognozuoti nesirįžta, mat elektros trūkumas Baltijos šalyse gali būti kompensuojamas skandinaviškos elektros pertekliumi. Kita vertus, Lenkijoje vis dažniau trūksta elektros dieną, kai vartojimas didžiausias, be to, Rusijos rinka kartkartėmis taip pat tampa importuotoja, o tai gali rodyti ateityje pasikeisiantį rinkų balansą.

Elektros trūkumas Baltijos šalyse

Elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" prognozuoja, kad Baltijos šalyse artimiausią dešimtmetį mažės elektros gamybos pajėgumai, dėl to daugiau elektros joms reikės importuoti.

Bendrovės Kainų komisijai pateiktame Lietuvos elektros perdavimo tinklų 2016-2025 metų plėtros plane prognozuojama, kad Lietuva ir toliau išliks viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje elektros suvartojimas kasmet augs. Skaičiuojama, kad 2025 metais šalyje gali būti suvartota nuo 11,89 iki 13,05 mlrd. kilovatvalandžių elektros, kai 2015 metais jos suvartota 10,86 mlrd. kWh.

Tačiau "Litgrid" įspėja, kad Lietuvoje ir Estijoje mažėja elektros gamyba.

"Ateinantį dešimtmetį didžiausias iššūkis bus užtikrinti, kad elektros sistema veiktų patikimai ir turėtų užtektinai rezervų susidarius kritinėms sąlygoms. Kad ir kokį scenarijų analizuotume, matome, kad, nevystant vietos gamybos, po 2020 metų sistema gali tapti neadekvati net ir su visomis jungtimis. Iš kaimyninių valstybių gamybos planų panašu, kad Estija seka mūsų pavyzdžiu ir pamažu uždaro skalūnais kūrenamas elektrines. Tai reiškia, po kelerių metų Baltijos šalių elektros sistemos gali būti nuolatos deficitinės", - pranešime teigė "Litgrid" vadovas Daivis Virbickas.

Anot jo, kita problema, kad Vilniaus regione galios poreikis per 10 metų augs 28 proc., o Kaune - daugiau nei 40 proc., kai elektros gamyba mažės. Energiją miestams reikės tiekti dideliais atstumais iš kitų regionų arba valstybių.

Nepriklausomos elektros tiekėjos "Elektrum Lietuva" vadovas Marynas Giga taip pat teigė, kad artimiausiu metu Baltijos šalyse prognozuojamas elektros stygius, tačiau, jo nuomone, situacija po penkmečio turėtų keistis.

"Dabartinė rinkos situacija ir kainų raidos tendencijos leidžia prognozuoti, kad elektros energijos deficitas Baltijos šalyse ir perteklius Skandinavijoje tęsis dar bent ateinančius 5 metus. Visgi, atsižvelgiant į tolesnę tarpregioninę integraciją, atotrūkis tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių turėtų mažėti", - BNS teigė M.Giga.

Neskatina statyti elektrinių

Lietuvai per "NordBalt" kabelį susijungus su žemas elektros kainas išlaikančia Švedija, elektros rinkos sąlygas pradėjo diktuoti Skandinavija. Įprastomis dienomis, kai jungtis ir elektrinės neremontuojamos, ketvirtojoje Švedijos elektros zonoje kainos siekia vidutiniškai 24 eurus už megavatvalandę, o Lietuvoje bei Latvijoje kainos svyruoja apie 30-35 eurus.

Rinkos dalyviai pripažįsta, kad tokios kainos neskatina naujų investicijų į elektros gamybą.

"Ta rinkos kaina neduoda jokio signalo investicijoms, išskyrus į tokį kurą, kaip atliekos", - BNS sakė energetikos įmonių holdingo "Lietuvos energija" vadovas Dalius Misiūnas.

"Lietuvos energija" vysto du atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune projektus. Ji nenurodo, kiek konkrečiai gali kainuoti elektrinėse pagaminta elektra, tačiau teigia, jog ji bus konkurencinga dėl efektyvių įrenginių. Šios elektrinės bus remiamos ir europinėmis lėšomis.