„Lietuviškų“ laivininkysčių pasaulyje – šimtai

„Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas yra tik mažytis epizodas tos krizės, kuri smaugia pasaulinį laivyną, ypač sausakrūvius laivus. Ir dėl jos dažnai kaltinami patys laivyno savininkai.

Laivininkysčių žlugimo metas

Jau keletą metų pasaulio laivyno pajėgumas auga didesniais tempais nei tikėtasi. Tuo pat metu mažėjant pasaulinei prekybai vis daugiau laivų, ypač senesnių, netenka darbo. Iš dalies dėl tokio pasikeitimo, o iš dalies ir dėl organizacinių gebėjimų stokos bankrutuoja ir „Lietuvos jūrų laivininkystė“.

Didesnių ar mažesnių į skolų liūną įklimpusių laivininkysčių pasaulyje yra tūkstančiai. Dalis bankrutuoja ir išnyksta, dalį prisijungia kitos stipresnės kompanijos. Netgi tokios galingos valstybės kaip Vokietija laivybos kompanijos nyksta. Jų kapitalus ir laivus perima norvegai, danai.

Neseniai išplatinta žinia, kad vien didžiausių pasaulio balkerinių laivų kompanija – Indijos „Mercator Ltd“ išparduoda keliasdešimt savo laivų, nes skolos pasiekė 150 mln. JAV dolerių.

„Lloyd‘s List Intelligence“ informacinės analitinės tarnybos ekspertai prognozuoja, kad per 2016 m. pasaulinio laivyno tonažas išaugs 5,2 procentais. 2016 m. pabaigoje bus 52 tūkst. 376 laivai, kurių bendras tonažas apie 1,8 mlrd. tonų. Priminsime, kad per 2015 m. pasaulinio laivyno tonažas augo 3,5 procento.

Toks pasaulinio laivyno augimas toliau skandins mažesnes laivybos kompanijas, kurioms sunkiau atnaujinti laivus. O pradėjusios atsinaujinti neturi pakankamai darbo, kad susimokėtų bankams.

2016 m. prognozuojamas bendras apie 3,9 proc. pasaulinės prekybos augimas. Realiai tokio augimo efekto laivynas nepajus dėl didesniais tempais augančio paties laivyno.

15 metų – laivo amžiaus riba

Dažnai pasigirsta vertinimų, kad dėl prastos pasaulinio laivyno padėties kalti patys laivų savininkai, kurie užsakinėja statyti pernelyg daug naujų laivų.

Nauji laivai užsakinėjami statyti ne vien dėl to, kad būtų pakeičiami seni. Pagrindinė varomoji jėga – vis didesnių, taupesnių laivų statyba.

Mažėjant laivų frachtams, lieka vienintelė išeitis - krovinio vienetą gabenti pigiau. Tai įmanoma padaryti tik didesniais, naujesniais ir modernesniais laivais. Todėl iš rinkos negailestingai išstumiamos mažesnės laivininkystės su mažiau efektyviais laivais.

Tarp tokių buvo ir „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Kad ir kiek valstybė būtų kišusi į ją ji vis tiek kažin ar būtų išplaukusi?

Pasaulinis balkerinių laivų sektorius, o tokius laivus ir turėjo „Lietuvos jūrų laivininkystė“, labiausiai iš visų laivynų rūšių išgyvena ekonomikos depresiją. Jam labiausiai ir lemta nukraujuoti.

Balkerinių laivų sektoriaus veiklą atspindintis „Baltic Dry“ indeksas 2015 m. kelis kartus pasiekė savo žemumų rekordus. Ir šiuo metu jis yra vienas žemiausių.

Jeigu net ir suradus krovinį jo gabenimas neatsiperka arba, kaip teigiama, veikla nėra rentabili, mažesnėms kompanijoms tai yra tiesus kelias į bankrotą. Tą ir parodė „Lietuvos jūrų laivininkystės“ pavyzdys.

„Lloyd‘s List Intelligence“ informacinės analitinės tarnybos ekspertų prognozės dėl sausakrūvių arba balkerinių laivų ateities nėra guodžiančios. Šiame sektoriuje kaip tik yra pats didžiausias naujų laivų statybos bumas. 2016 m. 60-100 tūkst. dedveito laivų augimas sieks 9,4 proc. laivų virš 200 tūkst. tonų augimas sieks 9,7 proc. Kiek mažesnis laivų iki 60 tūkst. tonų ir tarp 100-200 tūkst. tonų augimas.

Bendra tendencija tokia, kad ekspertai balkerių savininkams rekomenduoja jau 15 metų sulaukusius laivus atiduoti į metalo laužą. Taip, neva, dar būtų galima bandyti pakelti frachtų įkainius, nes kuo mažiau rinkoje laivų, to labiau auga jų užsakymų kainos.

Net ir atsikračius senųjų laivų „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivų amžius siekė nuo 18 iki 22 metų – aiškiai už tos ribos, kuri rekomenduojama kaip efektyvi vykdant balkerinių gabenimų verslą.

Palankiausios sąlygos - dujovežiams ir tanklaiviams

Iš įvairių laivų rūšių šiandien bene geriausioje padėtyje yra uostų gilinimų laivynas. Mat didėjant pasaulinio laivyno laivams reikia ir gilesnių uostų. Pasaulinio laivyno augimas skatina vis didėjančią konkurenciją tarp uostų. Tas kas sugebės priimti didelius laivus, jų ir sulauks daugiau. Kas nespės prisitaikyti bus „išmestas už borto“.

Klaipėdos uostas stengiasi žengti kojon su didėjančiais laivų parametrais. Bet tuo pat metu pripažįstama, kad jis nuo laivyno augimo tendencijų atsilieka.

Klaipėdos uostas yra universalus ir jis svarbus visiems šiuolaikinės krovininės laivybos sektoriams – balkeriams, dujovežiams, naftos ir chemijos produktų tanklaiviams, konteinervežiams. Visi šių tipų laivai lankosi Klaipėdos uoste.

Jų veiklos sąlygos ir perspektyvos analizuojant bendrą pasaulio laivyną yra skirtingos.

Bene geriausia padėtis yra dujovežių laivyne. Jų frachtai sąlyginai yra patys palankiausi, nes pasaulinis dujovežių laivynas dar yra palyginti jaunas ir mažas. Tačiau vertinant pagal 2015 metų duomenis ir dujovežių frachtai krenta. Priežastis ta pati – pernelyg didelis naujų laivų įsiliejimas.

Taip 2015 metais dujovežių laivynas iki 200 tūkst. kubinių metrų talpos didėjo 8,9 proc., 2016 m. – iki 10 proc. Dujovežių talpos augimas dar didesnis – atitinkamai 16,5 ir 19,6 proc. Tai kaip tik Klaipėdos uosto variantas. Į jį dujas plukdo iki 180 tūkst. kubinių metrų talpos laivai. Dujų savininkams tai gerai, bet laivynas taps mažiau rentabilus.

Blogesnė tendencija konteinerinių laivų rinkoje. Didesnių nei 10 tūkst. TEU laivų augimas 2015 m. buvo 25,5 proc. 2016 m. jis kiek sumažės – iki 20,6 proc. Mažesnių laivų – nuo 5000 iki 10 tūkst. TEU augimas 2016 m. prognozuojamas 4,8 proc. Tokio dydžio laivai į Klaipėdos uostą kol kas neplaukioja, išskyrus retas išimtis, kai buvo keli laivai ne pilnai pakrauti užsukę į „Klaipėdos Smeltę“. Mažesnių nei 5000 TEU konteinerinių laivų segmente naujų laivų statoma mažiau nei supjaustoma į metalo laužą. Bet tai dar nėra pagrindas kalbėti apie optimistines prognozes konteinerinės laivybos sektoriuje.

Kiek palankesnė situacija pradeda klostytis naftos ir jos produktų tanklaivių rinkoje. Tanklaivių versle 2015 m. buvo palankūs - gerokai didėjo naftos produktų srautai, todėl augo ir tanklaivių frachtai. 2016 m. šiam sektoriui prognozuojamas mažesnis frachtų augimas. Tuo pat metu prognozuojamas nežymus iki 2 proc. naftos tanklaivių laivyno augimas.