Lietuviško verslo įvaizdis: mitai ir tikrovė

Nelankstus, šykštus, išnaudojantis ir spjaunantis į socialinę atsakomybę – Lietuvoje vis dar gajus toks verslininko įvaizdis. Anot Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus Vytauto Šileikio, šis stereotipas visiškai neatitinka tikrovės. Penktadienį Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atviroje dienoje V.Šileikis ne tik pasidžiaugė vis augančia verslo savivalda, bendruomene, bet ir papasakojo, kokiu keliu šios bendruomenės nariai eina.

– Kiekvieną dieną bendraujate su verslininkais iš įvairių pasaulio šalių. Kokį jie mato Lietuvos verslą?

– Vienareikšmiškai galima atsakyti, kad įvaizdis geras. Tiek, kiek tenka lankytis užsienio šalyse pagal įvairius projektus ar įgyvendinant rūmų misiją, atstovaujant jų interesams, dalyvaujant su asocijuotomis struktūromis ar dirbant su konkrečiomis įmonėmis, mūsų verslo įvaizdis yra tikrai geras. Nors gal būna sudaryta tokia išankstinė nuomonė, kuri dažniausiai paremta kokiais nors stereotipais. Dažnai jie mūsų šalies verslą pasiveja iš praeities – būna istoriškai susiklostę.

Šiuo metu labai jaučiama to pozityvi įvaizdžio dinamika – jis dar labiau gerėja. Kai pasižiūrėjome, kokią dalį kapitalo bendrose su užsienio partneriais įmonėse sudaro, pavyzdžiui, Vokietijos ar Skandinavijos kapitalas, paaiškėjo, kad pastarasis regionas mūsų šalyje verslo šaknis įleidęs jau labai giliai. Jie įmones mūsų šalyje valdo su džiaugsmu – čia gali rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Vokiečiams trukdo kitokie stereotipai. Kai aš jų paklausiu, kodėl jūs nesate tokie drąsūs investuodami mūsų šalyje, jie man atsako: "O kur jūs esate? Jūs dar už Lenkijos?" Tokį atsakymą galima suprasti įvairiomis potekstėmis, bet mūsų rūmų misija ir yra tuos stereotipus, kurie yra klaidingi, griauti. Mūsų tikslas yra parodyti, kurie iš jų yra teisingi, ir, manau, mums tai puikiai sekasi daryti.

– Kauno verslo ar verslininkų įvaizdis Lietuvos kontekste – ar mes kuo nors išsiskiriame?

– Kaunas anksčiau visada buvo pramonės miestas. Pasikeitus visoms ekonominėms formoms, Kauną pasivijo Vilnius. Dabar pastarojo vaidmuo pakito – iš administracinio centro jis tapo ir pramoninis. Kažkokio labai išsiskiriančio bruožo kauniečiai neturi. Gal jie nelinkę pasiduoti. Kaip ir kiti šalies verslininkai, kauniečiai yra nuoseklūs ir gabūs. Galbūt Kaune labiau nei kitur yra inžinerinio potencialo – tai susiję su faktu, kad mūsų meiste yra Kauno technologijos universitetas.

– Su kokiais sunkumais susiduria verslas šiomis dienomis? Ar vienas jų – valdžia? Kokie šių dviejų institucijų santykiai užsienyje?

– Regionų, miestų sėkmės pavyzdžiai visame pasaulyje ir visada pagrįsti trišaliu bendradarbiavimu: valdžios, verslo ir akademinės bendruomenės. Norint pasiekti sėkmę, visi trys šie elementai turi nusistatyti tikslą, priemones ir visko siekti kartu. Kitaip tariant, tą sėkmės vinį jie kala kartu ir dažniausiai įkala.

Pas mus dar viskas kol kas vyksta kaip vienoje Ivano Krylovo pasakėčioje – yra daug vaikščiojimo aplink. Kalbant apie nacionalinę šalies valdžią – jos atstovai visada galvoja, kad yra protingiausi ir geriausi. Labai dažnai ignoruojamas minėtas partnerystės metodas.

Vis dėlto institucijose – kalbu ne vien apie prekybos rūmus, yra ir daug kitų šakinių asociacijų – sutelktas milžiniškas potencialas. Sutelkta tiek ekspertų, tiek informacijos, tiek organizacinių pajėgų. Vis dėlto, užuot pasinaudojusi šiais ištekliais, valdžia  steigia kažkokias agentūras, kurios dubliuoja prekybos rūmų misiją. Reikėtų suprasti, kad tai nėra efektyvu.

Mes, kiek galime iš savo pusės, keičiame šią padėtį: Kaune įsteigta verslo taryba, kuri pataria valdžiai. Reikia ir eiti šiuo partnerystės keliu – taip bus geriau pačiai valdžiai. Valdžios kėdė bus tik stabilesnė, jei valdžia priims geresnį sprendimą.

– Į kurios šalies verslo modelį galėtų orientuotis jaunas lietuviškas verslas? Ar yra pavyzdžiui, skandinaviškas ar vokiškas verslo modelis ar įvaizdis?

– Neseniai teko dalyvauti Švedijoje vykusiame seminare, kur buvo pristatytos mūsų rinkos. Švedai tikrai buvo susižavėję mūsų verslo potencialu. Jie pamatė, ką gali maža Lietuva. Šios šalies verslininkų partnerystė su mūsiškiais yra susieta glaudžiais ryšiais, kuriuos švedai labai vertina.

Čia galėtume kalbėti apie neseniai atliktą tyrimą, kuriame kalbama apie verslo kultūrą. Jaunieji, 25–29 metų Lietuvos verslininkai, labiausiai norėtų padirbėti ir pasisemti patirties būtent Skandinavijos įmonėse. Pagrindiniai jų nurodomai motyvai – verslo kultūra, o tik po to – atlyginimas.

Lietuvio verslininko portretas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas atskleidė visiškai kitokį visuomenės požiūrį. Įvertinti susiformavusį įvaizdį buvo pasitelkti sociologai, istorikai, psichologai.

Lietuvos gyventojams verslininkai labiau asocijuojasi su teigiamomis savybėmis ir indėliu į šalies ekonominę gerovę nei neigiamomis savybėmis. Lietuviai labiau linkę verslininkus matyti kaip sunkiai dirbančius (38 proc.) ir prisiimančius riziką (35 proc.). Sukčiais ar savanaudžiais juos laiko tik 13 ir 11 proc. respondentų.

Dauguma (74 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad ekonomikos variklis yra verslininkai ir įmonės. Tik ketvirtadalis įsitikinę, kad ekonomikos augimą kuria valstybė.

Dažniausios lietuviams apie verslininkus kylančios asociacijos yra statusas visuomenėje (atsakymą pasirinko 39 proc.), sunkus darbas (39 proc.), prabanga (32 proc.), rizika (31 proc.). Toliau – kūrybingumas (23 proc.), išradingumas, inovacijos (21 proc.).

Visos šios asociacijos yra stipresnės nei neigiami vertinimai – korupcija (20 proc.), bankrotas (15 proc.), nusikaltimai (9 proc.). Tiesa, su labdara verslininkus sieja tik 10 proc. apklaustųjų.
Teigiamą tendenciją patvirtina ir kitas tyrimo klausimas. Paprašyti įvertinti tris pagrindinius šiandienio verslininko bruožus, lietuviai pirmajame atsakymų penketuke rikiuoja teigiamus bruožus: sunkiai dirbantis (atsakymą pasirinko 38 proc.), prisiimantis riziką (35 proc.), žvelgiantis į ateitį (33 proc.), suteikiantis, duodantis (28 proc.), atsakingas (27 proc.).

Ir tik antrame penketuke pasirodo neigiamos verslininko įvaizdžio ypatybės: godus (23 proc.), išnaudotojiškas (20 proc.), sukčiaujantis (13 proc.), korumpuotas (12 proc.), savanaudis (11 proc.). Tarp jų įsiterpia ir vienas teigiamas bruožas – kūrybingas ir išradingas (18 proc.).

Paklausus, kokios priemonės, gyventojų nuomone, labiausiai padėtų skatinti verslumą Lietuvoje, dauguma (62 proc.) atsakė, kad labiausiai padėtų mažesni mokesčiai ir mažesnis valstybės reguliavimas.

Lietuvoje beveik trečdalis (31 proc.) gyventojų pasitiki šalies verslininkais, 38 proc. išsakė neutralią poziciją – šis rodiklis nelinkęs keistis jau daugelį metų. Vadinasi, verslo ir verslininko įvaizdis visuomenėje nėra toks blogas, kaip dažnai nuogąstauja ir patys verslo žmonės.