Lietuviškame žvejų rojuje pinigais nelis?

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio idėja Lietuvoje sukurti savotišką žvejų rojų buvo sutikta gana prieštaringai. Vieni neslepia skeptiškų šypsenų, kiti tokiam sumanymui pritaria. Juk dabar mūsų šalies žvejai dėl savo pomėgio dažnai vyksta į kitas valstybes ir jose palieka savo pinigus. O gal žvejų kelionių kryptis tikrai galėtų pasukti į Lietuvą?

Nori kurti specialią zoną

"Lietuvoje norime sukurti specialią žvejybos zoną ir mūsų šalies, ir užsienio žvejams mėgėjams, kad norintiems sugauti trofėjinių žuvų nebereikėtų vykti į Norvegiją, Švediją ar kitas Skandinavijos šalis. Ir tas laikas nebe už kalnų", – prieš kurį laiką pareiškė aplinkos ministras V.Mazuronis.

Kas tai? Energingai į darbus puolusio ministro populizmas ar iš tiesų pamatuoti užmojai? Bent kol kas Aplinkos ministerija, rodos, rimtai ėmėsi nagrinėti šią idėją.

Šiuo metu svarstoma, kuri iš vietovių, turtingų ežerų ir kitų vandens telkinių, turėtų tapti tokia rojaus zona, tariamasi su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, savivaldybėmis. Žvejų rojuje Aplinkos ministerija įsipareigotų užtikrinti parinktos vietovės įžuvinimą, o žvejybos, poilsio, turizmo ir kitų paslaugų infrastruktūra, informacine sistema turėtų pasirūpinti kaimo turizmo sodybų savininkai ir to krašto savivaldybės.

"Lietuvoje šią zoną kursime atsižvelgdami ne tik į gamtos turtus, bet ir į vietovės rekreacinę infrastruktūrą, galimybes užtikrinti vandens telkinių, kuriuos valstybė specialiai įžuvins, apsaugą nuo brakonierių. Kad žvejų rojus pateisintų savo vardą, turėtų siekti ir tos vietovės, kurią pasirinksime, savivaldybės, ir kaimo turizmo sodybų savininkai, ir verslininkai, prekiaujantys žvejybos įranga bei reikmenimis ar juos nuomojantys, – visi, kuriems naudinga, kad sėkmingai būtų plėtojamas žvejybos ir rekreacinis turizmas", – ministerijoje vykusiame susitikime su mokslo ir verslo bendruomenėmis, Mėgėjų žvejybos tarybos, Kaimo turizmo asociacijos žvejų klubų atstovais sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Vieta dar neaiški

Aplinkos ministerija tvirtina, kad žvejų rojus visų pirma būtų naudingas vietos bendruomenei. Esą atvykstantys žvejai ne tik žvejotų, bet ir naudotųsi kitomis paslaugomis, turėtų kur nors apsigyventi ir pavalgyti, norėtų nuomotis valtis, žūklės įrankius, jiems reikėtų gidų ir t. t. Visas šias paslaugas teiktų vietos gyventojai ir taip uždirbtų, o regione, kuriame būtų sukurtas žvejų rojus, sumažėtų nedarbas.

Tiesa, suprantama, kad tam reikėtų nemažų investicijų, nors kaimo turizmo verslo atstovai ir teigia, kad yra pasirengę aptarnauti atvyksiančius į žvejų rojų. Pasak Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidento Lino Žabaliūno, neseniai buvo atlikta kaimo turizmo sodybų šeimininkų apklausa, kurioje buvo teiraujamasi, ar šie yra pasirengę priimti žvejus ir patenkinti jų poreikius.

Jo teigimu, net 80 proc. apklaustųjų tvirtino, kad galėtų sudaryti reikiamas sąlygas ne tik žvejams, bet ir jų šeimų poilsiui.

Kurioje Lietuvos vietoje būtų galima kurti žvejų rojų, kol kas neapsispręsta. Tiesa, jau minėtame susirinkime nemažo pritarimo sulaukė nuomonė, kad šalyje reikėtų kurti ne vieną, bet daugiau tokių zonų. Aplinkos ministerijos atstovai tam irgi pritarė, bet pasiūlė pirmiausia sukurti vieną, o vėliau, jau remiantis patirtimi, pamėginti kurti ir daugiau.

Vertina skeptiškai

Kol valdininkai svarsto, kaip ir kur kurti žvejų rojų, laikraštis nusprendė pasidomėti, kokios pinigų sumos sklando žvejybos turizmo versle, ką Europos žvejams galėtų pasiūlyti Lietuvos vandens telkiniai ir ar V.Mazuronio idėja apskritai nėra tik utopija.

Vienas iš nedaugelio lietuvių žūklės gidų, Klaipėdos bendrovės "Aisės gidai" vadovas Audrius Jakštas neslėpė, kad Aplinkos ministerijos idėją dėl žvejų rojaus vertina itin skeptiškai. Jo manymu, galim kiek norim verstis per galvą, bet Europos žvejai vis tiek vyks į Norvegiją ar Švediją – šalis, kuriose žvejų rojus natūraliai sukūrė pati gamta. Tiesa, yra kelios išimtys, prie kurių rimčiau padirbėjus gal ir pavyktų pritraukti žvejų iš užsienio. Bet vis tiek jų nebūtų daug.

"Jei tas žvejų rojus bus kuriamas su mintimi, kad į Lietuvą pradės plūsti užsienio žvejai ir čia išleis krūvas pinigų, reikia tai pamiršti. Tikrai tikrai to nebus. Ypač kai svarstoma, kad tą rojų reikia daryti kur nors Rytų Lietuvos ežeruose. Na, neturime mes tokių ežerų kaip skandinavai ir ten vykstančių žvejų tikrai neperviliosime", – tikino A.Jakštas.

Pasak jo, vienintelis dalykas, kuris Lietuvoje galėtų sudominti užsienio žvejus mėgėjus, – lašišų žvejyba mūsų šalies upėse. Nuo 2006 m. valstybės mastu vykdoma šių žuvų apsaugos programa jau duoda rezultatų – į mūsų upes neršti atplaukia gana didelis šių žuvų būrys, o jų dydis toks, koks kitų šalių upėse – tikra retenybė. Praėjusį rudenį Lietuvoje buvo sužvejota ne viena per 20 kilogramų sverianti lašiša.

"Užsieniams galėtų būti įdomi žvejyba Neryje ar Aukštaitijos Šventojoje. Teko girdėti, kad jau praėjusių metų rudenį į Lietuvą specialiai dėl lašišų buvo atvykę žvejų iš tos pačios Skandinavijos. Šia kryptimi galbūt ir būtų įmanoma dirbti", – svarstė A.Jakštas.

Nedideliais laiveliais į Baltijos jūra žvejus plukdantis pašnekovas teigė, kad tarp "Aisės gidų" klientų pasitaiko ir užsieniečių, tačiau tai labiau pavieniai atvejai.

"Kartais atvažiuoja latvių, lenkų. Su mumis yra žvejoję ir tokių šalių kaip Libanas piliečių. Tiesa, tai žmonės, kurie mūsų šalyje gyvena, turi leidimus dirbti, o laisvalaikiu susigalvoja pasidaryti tokią pramogą kaip menkių žvejyba Baltijos jūroje. Visgi specialiai dėl tokios žvejybos į Lietuvą niekas nevažiuoja", – pasakojo A.Jakštas.

"Mokėtų didelius pinigus"

Žūklės gidų paslaugas teikiančios ir žūklės reikmenimis prekiaujančios bendrovės "Museline.lt" direktorius Ernestas Keturka laikraščiui teigė, kad laikosi kitokios nuomonės. Jo įsitikinimu, tikrai įmanoma susitvarkyti taip, kad užsieniečiai žvejai atvyktų į Lietuvą, tik reikia kryptingai dirbti. Jis taip pat akcentavo, kad realiausias variantas – svečius vilioti rekordinio dydžio Lietuvos lašišomis.

"Manau, vakariečiai tikrai mokėtų labai didelius pinigus, kad pagautų tokią lašišą, kokių pas mus atplaukia. Tokio dydžio šių žuvų kitur nėra", – teigė E.Keturka.
Pasak jo, masinio susidomėjimo Lietuvos upėmis kol kas nėra, bet vienos kitos užklausos "Museline.lt" gidai sulaukia ir iš užsienio.

"Tuos iškeltus tikslus tikrai galima pasiekti, bet reikia normaliai tvarkytis. O kai kuriuos mane nervinančius dalykus galima sutvarkyti visai nesunkiai ir tam nereikia jokio specialaus žvejų rojaus. Pavyzdžiui, lašišas tikrai intensyviai kiekvieną rudenį žvejoju jau kelerius metus, o ar turiu licenciją, inspektoriai tikrino vos porą kartų. Ir tai tik tose vietose, kur jiems patogu privažiuoti. Reikia įvesti griežtesnę kontrolę ir tas žvejų rojus atsiras savaime", – dėstė E.Keturka.

Pagrindiniai lietuvių žvejybos kelionių maršrutai

Šamų ir karpių žvejyba Ispanijoje, Ebro upėje. Svaitės išvykos kaina – apie 700 eurų (apie 2400 litų) vienam žmogui. Į šią kainą įeina apgyvendinimas, maitinimas du kartus per dieną (pusryčiai ir vakarienė), valties nuoma, įrankių nuoma ir gido paslaugos visą savaitę. Papildomai kainuos jaukai ir masalai, alkoholiniai gėrimai, degalai motorinei valčiai, automobilio nuoma. Jei maistą ruošitės patys, išvyka žmogui atpigs maždaug 100 eurų.

Lašišų žvejyba Rusijoje, Kolos pusiasalio upėse. Savaitės išvykos kaina vienam asmeniui – apie 4200 litų. Į kainą įeina visi vietiniai pervežimai, apgyvendinimas kotedžuose, maitinimas, pilnos šešios žvejybos dienos, licencijos žūklei. Į kainą neįeina kelionė iki Murmansko, draudimas, vizos, alkoholiniai gėrimai.

Žvejyba Norvegijos fiorduose ir jūroje. Priklausomai nuo vietos ir gaudomų žuvų dydžio bei įvairovės kaina gali siekti ir kelis, ir keliolika tūkstančių litų. Į kainą paprastai įeina namelio ir katerio nuoma, tačiau už degalus kateriui tenka mokėti atskirai.

Lydekų žvejyba Švedijos ežeruose. Namuko kaina su valtimi keturiems asmenims paprastai kainuoja apie 1000 eurų. Įskaičiavus degalus, maistą ir kitus poreikius, kelionės kaina vienam asmeniui išeina apie 1500–2000 litų.

Ką kalba meškeriotojai

Aplinkos ministerijai paskelbus apie ketinimus Lietuvoje kurti žvejų rojų, žvejų mėgėjų interneto forumuose šia tema užvirė karštos diskusijos. Laikraštis pateikia kai kurias laisvalaikio be meškerės rankose neįsivaizduojančių žmonių citatas.

* "Aš tik norėjau pasitikslinti. Ar čia pas mus Lietuvoje tikrai taip viskas gerai, ar aš ko nors nepastebiu? Nes pastaruoju metu jau ne apie krizę, nedarbą, ubagus, vagis, bet tik apie rojų, Europos lyderius, geriausius ministrus tekalbama. Toks jausmas, kad kas nors nori mums užkalbėti dantį."

* "Tegul Aplinkos ministerija kuria tą rojų nors ir Mėnulyje. Nesuprantu vieno – kodėl ten turėtų plaukti žvejų mėgėjų sumokami pinigai? Kam nors bus naudinga, o aš asmeniškai ten gal gyvenime nevažiuosiu. O ar nebus taip, kad žvejoti galėsi įsigijęs žvejo mėgėjo bilietą, bet už privažiavimą, nakvynę ir t. t. mokėsi nesąmoningus pinigus?"

* "Nesukursim gi mes net ir mažo komunizmo, neišeis. Ir ne todėl, kad tai absurdas, bet todėl, kad jau antrą dieną kas nors ką nors pavogs. O jei rimtai, reikia nusileisti ant žemės ir bent Kauno marias pradžioje pradėti normaliai tvarkyti. O tam reikia visai nedaug – tik elementarios tvarkos ir normaliai pagrįstos įžuvinimo programos, specialių taisyklių kokiems 5 metams, ir viskas. Jei pažiūrėtume į JAV ar kokią Australiją – vos ne kiekvienas telkinys turi įžuvinimo strategiją. Ir žuvies yra, ir rojus yra."

* "Utopija ar ne utopija, bet va vakar buvau Drevernos uostelyje. Jei tokie uosteliai atsirastų prie 10–15 didžiausių Lietuvos ežerų ir keli prie Kauno marių, tai aš nieko prieš. Tik verslas to nedarys, tuo turi pasirūpinti savivaldybės. Jei tai įmanoma Drevernoj, kodėl neįmanoma kitose Lietuvos vietose?"

* "O tai kas trukdo Molėtų savivaldybei ir kelioms kaimo turizmo sodyboms pasiimti vieną ežerą ir jį prižiūrėti, išsinuomoti bei tvarkyti? Jei pasiteisins, bus pavyzdys kitiems ir pasklis šis būdas..."


Šiame straipsnyje: žvejų rojusžvejaižuvys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių