Lietuviams rūpi palūkanos, o ne euro zonos naujienos

Nerimui dėl euro zonos, o kartu ir bendros jos valiutos tai nuslūgstant, tai vėl išaugant, indėlius eurais laikantys ir paskolas eurais paėmę Lietuvos gyventojai, anot bankininkų, elgiasi ramiai. Žmonės esą kur kas labiau reaguoja į palūkanų dydžius, o ne į naujienas iš Vakarų ar Pietų Europos valstybių, praneša LTV „Panorama“.

Kalbant apie tai, kas laukia euro zonos, piešiami įvairūs scenarijai. Tarp jų – kad valstybių skolų krizė bus išspręsta; tačiau taip pat ir toks – euro zona be kurios nors šalies, galimas naujas valiutos blokas. Kartu spėliojama, kas laukia bendrų euro zonos pinigų – eurų.

Lietuvos gyventojų santaupos eurais sudaro beveik 10 mlrd. litų, tai – kone penktadalis iš visos 42 mlrd., skaičiuojant litais, bankuose laikomos indėlių sumos.

O paskolos eurais iš viso 58 mlrd. litų vertės portfelio sudaro didžiąją dalį – beveik 69 proc., tai yra 40 mlrd.

Didelių pasikeitimų tiek indėlių, tiek paskolų pagal valiutą struktūroje pastaruosius porą metų, anot Lietuvos banko statistikos, nėra. Indėlių litais sumą pernai kiek pagausino „Snore“ laikyti pinigai. Tačiau bendra tendencija esą tokia, kad, rinkdamiesi valiutą indėliams ar įsipareigojimams, žmonės žiūri, kurios palūkanos palankesnės.

„Žymesnių pokyčių ir to, kad būtų galima juos sieti su kažkokiom tendencijom euro zonoj ir euro likimu, nepastebim. Tiesiog galbūt išskirtina būtų tai, jog paskutiniu metu – pastarąjį pusmetį – indėlių dalis eurais pamažu pradėjo mažėti, bet tas mažėjimas daugiau sietinas turbūt su aukštesnėmis už indėlius litais mokamomis palūkanų normomis“, – sako Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas.

„Koks bebūtų skolinimas – ar eurais, ar litais, jis vis vien yra kiek aukštesnis nei Europoje. Mūsų šalies rizika turi įtakos tiek palūkanoms eurais, tiek palūkanoms litais, todėl mums labiau aktualus yra vietinio kiemo susitvarkymas nei įvykiai Europoje“, – aiškina Bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.

Bankininkų teigimu, nesvarbu, koks euro zonos scenarijus išsipildys, lietuvių santaupų eurais vertė nesumažės, nerimauti nėra ko.

„Spekuliacijos euro atžvilgiu svarbesnės didiesiems spekuliantams rinkoje ir didžiosioms finansinėms kompanijoms, tai leidžia tikrai uždirbti labai didelius pinigus. Bet mūsų finansinis sektorius yra pakankamai izoliuotas nuo įvykių Europoje“, – teigia S. Kropas.

„Nerimo šiek tiek įnešė paskutiniai politiniai įvykiai euro zonoje – rinkimai tiek Prancūzijoje, tiek Graikijoje. Vėlgi reikėtų gyventojams kritiškai įvertinti savo veiksmus, norint pakeisti tiek turto, tiek įsipareigojimų valiutą, galbūt nepriiminėti skubotų sprendimų“, – siūlė V. Rutkauskas.

Bankininkų teigimu, jeigu jau galvojama keisti pasirinktą indėlio ar paskolos valiutą, verta gerai susiskaičiuoti galimus praradimus.

Pastarąjį kartą sujudimas, kai masiškiau pulta keisti valiutą – tik iš litų į eurus, – stebėtas 2009-aisiais. Tąkart buvo pasklidęs gandas apie galimą lito devalvavimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

santaupos ziauriai nuverteja

santaupos ziauriai nuverteja portretas
Ir vaikai jau supranta, kad is popieriniu pinigu jau lieka tik snipstas, ar prisimenate kiek maisto produktu, ar benzino galejome nusipirkti uz 100 Euru, ar Litų pries tris metus ir siandiena???

....

.... portretas
Reikia užsidirbti o ne taupyti, pinigai turi daryti pinigus. Santaupos tai apgaulė ubagams ir penas bankams.

Cockney

Cockney portretas
Jei palūkanos mažesnės už infliaciją ,tai recesija tiesiog bado akis, koks čia šūdą ūkio atsigavimas :(
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių