- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojai linkę daugiau skolintis namams, estai dažniau ima paskolą automobiliui, o Latvijos gyventojai daugiausiai skolinasi įvairioms smulkesnėms vartojimo reikmėms. Tokias Baltijos šalių gyventojų skolinimosi tendencijas atskleidžia „Swedbank" suteikto vartojamojo finansavimo duomenys.
Lietuviai vis daugiau skolinasi namams
„Įvertinę pernai metais trijose Baltijos šalyse suteiktas vartojimo paskolas pagal jų paskirtį, matome įdomias tendencijas. Apie trečdalį viso Lietuvos gyventojų vartojimo finansavimo portfelio vertės sudaro paskola namams. Dažniausiai lietuviai ją renkasi nebrangiam nekilnojamam turtui įsigyti, namų remontui arba jų įsirengimui. Tuo tarpu beveik tokia pati portfelio vertės dalis Estijoje buvo skirta kitam tikslui - automobilio įsigijimui", - finansavimo duomenis komentuoja „Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
„Swedbank" duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų paimtų vartojimo paskolų namams suma auga. Lyginant su 2015 m., pernai metais paskolų namams suma augo 70 proc. ir viršijo 28 mln. eurų.
Naujų paskolų išduota mažiau, vidutinės paskolos dydis - augo
Bendra „Swedbank" Lietuvos gyventojams suteiktų vartojimo paskolų vertė pernai siekė 98 mln. eurų. Palyginimui, 2015 m. ši suma sudarė 105 mln. eurų, o sandorių skaičius buvo beveik penktadaliu didesnis.
Tiesa, pastebima, kad gyventojai vartojimo reikmėms ir toliau skolinasi didesnes sumas. Vidutinė vartojimo paskolos suma praėjusiais metais išaugo 14 proc. ir pasiekė 3,4 tūkst. eurų (2015 m. buvo 3 tūkst. eurų).
Pasak J. Gumuliauskienės, kaip ir anksčiau, „Swedbank" patenkina apie pusę vartojamojo finansavimo paraiškų. Remiantis Atsakingojo skolinimosi nuostatais, finansavimas negali būti suteiktas, jei gyventojo turimi finansiniai įsipareigojimai viršija 40 proc. mėnesio pajamų, klientas turi pradelstų mokėjimų už jau turimas paskolas, klientas reguliarias pajamas gauna trumpiau nei 4 mėnesius ir panašiai.
Internetu skolinasi vis daugiau
„Swedbank" duomenys rodo, kad pastaruosius kelerius metų žymiai augo interneto banke pasirašomų vartojimo finansavimo sutarčių dalis. Per pastaruosius trejus metus jų skaičius padidėjo nuo 38 proc. (2013 m.) iki 78 proc. (2016 m.). Vis dėl to, šiuo atžvilgiu nuo kitų Baltijos šalių Lietuva atsilieka: Estijoje ir Latvijoje internetu pasirašoma 90 proc. vartojimo finansavimo sutarčių.
„Vis daugiau gyventojų renkasi galimybę pasirašyti vartojimo finansavimo sutartį jiems patogiu metu, nevykstant į banką, o jeigu iškyla klausimų - naudojasi galimybe pasikonsultuoti su banko specialistu telefonu arba internetu", - pastebi „Swedbank" atstovė.
Tendencija, kad gyventojams vis rečiau prireikia gyvos konsultacijos banko padaliniuose ryškiau matyti Latvijoje ir Estijoje. Pernai šių šalių gyventojai sutarčių be gyvos konsultacijos su „Swedbank" darbuotojais pasirašė atitinkamai 53 proc. ir 65 proc., Lietuvoje tokių sutarčių dalis siekė 22 proc.
„Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad interneto banke klientai patys gali tvarkytis ir keisti jau turimą pasirašytą vartojimo paskolos sutartį. Tokie pakeitimai, kaip aptarnaujanti sąskaita, įmokų mokėjimo diena, taip pat priešlaikiniai daliniai ar kredito grąžinimai gali būti atliekami savarankiškai interneto banke.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus15
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...