- Zinaida Paškevičienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažesnių miestelių verslininkai, prekiaujantys naudotais baldais ir kitais daiktais, pernelyg nesiskundžia. Pirkėjai ieško, kad ir ne naujų, bet geresnės kokybės Vakarų Europoje pagamintų baldų ir indų.
Į vienintelę ne naujais baldais ir indais prekiaujančią parduotuvę Pakruojyje vieni pirkėjai užsuka iš smalsumo, kiti ieškodami originalesnių ir pigesnių prekių.
„Gyventojai renkasi indus, galbūt todėl, kad šie dažniausiai dūžta, ir daugiausiai jų reikia. Nusiperka tą už kelis eurus, aną už pusę euro, kurių galbūt negauna Lietuvoje, nei už tokią sumą, nei tokios kokybės“, – pasakoja verslininkas Vaidotas Misiūnas.
Naudotų baldų verslininkas atsiveža iš Vokietijos, kurių, net ir geresnės kokybės, nepardavinėja brangiai. Panorėjęs didesnio pelno sako, kad bankrutuotų, nes Pakruojo gyventojai neįpirktų, o į nuošalų rajoną nedaug turtingesnių pirkėjų užklysta.
„Bandėme parvežti olandiškų baldų, kurie buvo brangesni, tai ir sustojo pirkimas, daugiau tikriausiai neberizikuosime“,– aiškina V. Misiūnas.
17 metų ne naujais baldais prekiaujantis biržietis verslininkas sako, kad seniai praėjo tie laikai, kai vokiečiai senus daiktus veltui atiduodavo. Vos įvedus eurą lietuviai dar pirko negalvodami, kol susigriebė, kad euras – ne litas.
„Mums gali parduoti baldus už 60-70 eurų, bet prisideda transporto išlaidos, mokesčiai, dokumentų tvarkymas, aukštai pakyla kaina. Mes nebegalime parduoti už tą pačią kainą, nors kiti sako, atsivežate už dyką ir pinigus imate“,– prekybos subtilybes aiškino UAB „Liutera“ savininkas Leopoldas Liutikas.
Skirtingai negu Pakruojyje, Biržuose perkamiausi – antikvariniai baldai, jų dairosi pagyvenę žmonės. Ieškodami pigesnių baldų atvyksta latviai, tačiau daugiausia pirkėjų sulaukiama iš aplinkinių rajonų. Žiemą prekyba paprastai sulėtėja, bet tikimasi, kad atėjus pavasariui atsigaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...