- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„GfK Custom Research Baltic“ atliktas tyrimas parodė, kad nelegalius degalus už žemesnę kainą pirktų du trečdaliai lietuvių ir latvių, estų tai pripažino tik trečdalis.
Apklausoje, atliktoje internetu sausio mėnesį, dalyvavo beveik 2800 respondentų trijose Baltijos šalyse. Iš visų apklaustųjų kasdien patys automobilius vairuoja 74 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 54 proc. Latvijoje ir 65 proc. Estijoje. Per apklausą respondentai turėjo atsakyti į klausimus apie degalų pylimo įpročius ir įvertinti pasitikėjimą degalų rinka.
Per apklausą paaiškėjo, kad estai labiau nei latviai ar lietuviai ištikimi tam pačiam degalinių tinklui. Net 69 proc. kas dieną vairuojančių apklausoje dalyvavusių estų visuomet pilasi degalus iš to paties mažmenininko, o Lietuvoje ir Latvijoje taip elgiasi pusė vairuojančių respondentų.
Visose trijose šalyse daugiau nei du trečdaliai kas dieną vairuojančiųjų pripažino, kad reguliariai naudojasi lojalumo kortelėmis, kurias siūlo degalinės. Apie trečdalis Baltijos šalių vairuojančiųjų naudojasi paslaugomis, kurias siūlo degalinės: draudimo įsigijimu, automobilio plovimu. Tai pripažino 32 proc. lietuvių, 38 proc. latvių ir 24 proc. estų.
„Paklausti, ar pirktų nelegalius degalus už žemesnę kainą, Lietuvoje ir Latvijoje du trečdaliai teigė, kad pirktų, o Estijoje – tik trečdalis, – apibendrindama tyrimo rezultatus „GFK CR Baltic“ verslo plėtros vadovė Lietuvoje Laura Astrauskienė. – Patikslinus ar, jei norėtų pirkti nelegalius degalus, žinotų į ką kreiptis ir kur pirkti, daugiausia atsakiusių, kad žino, – Lietuvoje, net 55 proc. kas dieną vairuojančių. Latvijoje – 47 proc., o Estijoje mažiausiai – 21 proc.“
Per apklausą paaiškėjo, kad Baltijos šalių vairuotojai, sudalyvavę apklausoje, vidutiniškai degalams išleidžia 51–100 eurų per mėn. Lietuvoje tokią sumą degalams išleidžiančių yra 54 proc., Latvijoje – 41 proc., Estijoje – 34 proc. Dar 29 proc. estų vidutiniškai per mėn. degalams išleidžia 100–150 eurų, kitose šalyse šią sumą išleidžiančių degalams yra mažiau.
Tikinčiųjų, kad degalai visose jų šalies degalinėse yra tos pačios kilmės šalies, yra tik 35 proc. lietuvių, latvių – 55 proc., o estų – 42 proc.
Apklaustųjų taip pat teirautasi, ar jie sutinka, jog degalų mažmenininkų pelningumas žemas. Tik apie 10 proc. sutiko su šiuo teiginiu: 10 proc. lietuvių, 11 proc. latvių, 6 proc. estų. Tačiau nesutinkančių su šiuo teiginiu dauguma: 75 proc. lietuvių, 74 proc. latvių, 74 proc. estų.
Su degalų kokybės problemomis yra susidūrę pusė visų trijų šalių vairuojančiųjų.
Paprašyti įvertinti, kaip pasitiki degalų rinka savo šalyje, respondentai pasiskirstė per pusę – apie 50 proc. visose šalyse šia rinka pasitiki. Visose trijose šalyse respondentai įvertino šį sektorių septynių balų sistemoje: nuo 1 – visiškai nepasitiki iki 7 – visiškai pasitiki.
„Pasitikėjimas degalų rinka Baltijos šalyse yra labai vidutiniškas, palyginti su kitų sektorių pasitikėjimo rodikliais. Rezultatai parodė, kad lietuviai ir latviai jį vertina geriausiai – įvertinimų vidurkis buvo 4,5 balo, Latvijoje – 4,5 ir Estijoje – 4,2 balo iš 7 galimų, – teigia L. Astrauskienė. – Antai pasitikėjimas draudimo sektoriumi siekia 4,7 balo, bankais – 4,5 balo, IT sektorius ar valstybinė televizija – 5,1 balo, mažmeninės prekybos tinklais – 4,5 balo, – gautus rezultatus apibendrina L. Astrauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?9
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu12
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...