Lietuviai ir latviai atviriau pripažįsta, kad pirktų nelegalų kurą

„GfK Custom Research Baltic“ atliktas tyrimas parodė, kad nelegalius degalus už žemesnę kainą pirktų du trečdaliai lietuvių ir latvių, estų tai pripažino tik trečdalis.

Apklausoje, atliktoje internetu sausio mėnesį, dalyvavo beveik 2800 respondentų trijose Baltijos šalyse. Iš visų apklaustųjų kasdien patys automobilius vairuoja 74 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 54 proc. Latvijoje ir 65 proc. Estijoje. Per apklausą respondentai turėjo atsakyti į klausimus apie degalų pylimo įpročius ir įvertinti pasitikėjimą degalų rinka.

Per apklausą paaiškėjo, kad estai labiau nei latviai ar lietuviai ištikimi tam pačiam degalinių tinklui. Net 69 proc. kas dieną vairuojančių apklausoje dalyvavusių estų visuomet pilasi degalus iš to paties mažmenininko, o Lietuvoje ir Latvijoje taip elgiasi pusė vairuojančių respondentų.

Visose trijose šalyse daugiau nei du trečdaliai kas dieną vairuojančiųjų pripažino, kad reguliariai naudojasi lojalumo kortelėmis, kurias siūlo degalinės. Apie trečdalis Baltijos šalių vairuojančiųjų naudojasi paslaugomis, kurias siūlo degalinės: draudimo įsigijimu, automobilio plovimu. Tai pripažino 32 proc. lietuvių, 38 proc. latvių ir 24 proc. estų.

„Paklausti, ar pirktų nelegalius degalus už žemesnę kainą, Lietuvoje ir Latvijoje du trečdaliai teigė, kad pirktų, o Estijoje – tik trečdalis, – apibendrindama tyrimo rezultatus „GFK CR Baltic“ verslo plėtros vadovė Lietuvoje Laura Astrauskienė. – Patikslinus ar, jei norėtų pirkti nelegalius degalus, žinotų į ką kreiptis ir kur pirkti, daugiausia atsakiusių, kad žino, – Lietuvoje, net 55 proc. kas dieną vairuojančių. Latvijoje – 47 proc., o Estijoje mažiausiai – 21 proc.“

Per apklausą paaiškėjo, kad Baltijos šalių vairuotojai, sudalyvavę apklausoje, vidutiniškai degalams išleidžia 51–100 eurų per mėn. Lietuvoje tokią sumą degalams išleidžiančių yra 54 proc., Latvijoje – 41 proc., Estijoje – 34 proc. Dar 29 proc. estų vidutiniškai per mėn. degalams išleidžia 100–150 eurų, kitose šalyse šią sumą išleidžiančių degalams yra mažiau.

Tikinčiųjų, kad degalai visose jų šalies degalinėse yra tos pačios kilmės šalies, yra tik 35 proc. lietuvių, latvių – 55 proc., o estų – 42 proc.

Apklaustųjų taip pat teirautasi, ar jie sutinka, jog degalų mažmenininkų pelningumas žemas. Tik apie 10 proc. sutiko su šiuo teiginiu: 10 proc. lietuvių, 11 proc. latvių, 6 proc. estų. Tačiau nesutinkančių su šiuo teiginiu dauguma: 75 proc. lietuvių, 74 proc. latvių, 74 proc. estų.

Su degalų kokybės problemomis yra susidūrę pusė visų trijų šalių vairuojančiųjų.

Paprašyti įvertinti, kaip pasitiki degalų rinka savo šalyje, respondentai pasiskirstė per pusę – apie 50 proc. visose šalyse šia rinka pasitiki. Visose trijose šalyse respondentai įvertino šį sektorių septynių balų sistemoje: nuo 1 – visiškai nepasitiki iki 7 – visiškai pasitiki.

„Pasitikėjimas degalų rinka Baltijos šalyse yra labai vidutiniškas, palyginti su kitų sektorių pasitikėjimo rodikliais. Rezultatai parodė, kad lietuviai ir latviai jį vertina geriausiai – įvertinimų vidurkis buvo 4,5 balo, Latvijoje – 4,5 ir Estijoje – 4,2 balo iš 7 galimų, – teigia L. Astrauskienė. – Antai pasitikėjimas draudimo sektoriumi siekia  4,7 balo, bankais – 4,5 balo, IT sektorius ar valstybinė televizija – 5,1 balo, mažmeninės prekybos tinklais – 4,5 balo, – gautus rezultatus apibendrina L. Astrauskienė.


Šiame straipsnyje: kurasdegalaibenzinasdyzelinas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių