- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Internetinės parduotuvės Baltijos šalyse vienodai populiarios, tačiau lietuviai, latviai ir estai jose apsiperka skirtingai. Lietuviai perka internetu dažniau, jų pirkinių krepšelis mažesnis, o prekės jame – pigesnės. Latviai ir estai perka rečiau, bet vienu pirkimu išleidžia daugiau ir dažniau renkasi brangesnių prekių ženklų prekes.
Bent dukart per metus internetu perka trečdalis lietuvių. Vieno pirkimo metu lietuviai išleidžia vidutiniškai 62 eurus, rodo “Pigu” grupės Baltijos šalių rinkų analizės duomenys. Latviai ir estai linkę tai, ko reikia, įsigyti vienu pirkimu. Du ar daugiau kartų per metus perka mažiau nei ketvirtadalis kaimynų. Didžiausias latvių krepšelis – jis sudaro 70 eurų. Estas vidutiniškai internetu įsigyja prekių už 65 eurus.
„Vidutinis lietuvio, latvio ir esto krepšelis atspindi Baltijos šalių gyventojų perkamąją galią. Lietuvoje vidutinis atlyginimas yra mažiausias Baltijos šalyse. Matome, kad ir lietuvių išleidžiama suma, perkant internetu, yra mažiausia. Latviai mus gerokai lenkia. Estijoje situacija šiek tiek kitokia. Šioje šalyje labai didelė elektroninių parduotuvių konkurencija, turime mažesnę rinkos dalį nei kitose Baltijos šalyse, todėl, nors estų vidutinis atlyginimas gerokai lenkia lietuvių ir latvių, jų krepšelis nuo artimiausių kaimynų kiek atsilieka,“ – teigia „Pigu.lt“ atstovė Indrė Beganskaitė.
Baltijos šalių gyventojai ne tik skirtingas sumas išleidžia pirkdami internetu, bet ir renkasi skirtingas prekes. Štai Lietuvoje kur kas populiaresni kvepalai, o Latvijoje – telefonai. Lietuviai 2014 m. nupirko beveik 70 proc. pigu.lt, 220.lv ir kaup24.ee parduotuvėse parduotų kvepalų. Tačiau latviai kaimynus lenkė telefonų įsigijimu internete. Nors 220.lv turi kur kas mažiau pirkėjų nei Pigu.lt, jie nupirko net 60 proc. visų trijose šalyse parduotų telefonų.
“Pardavimų duomenys rodo, kad latviai daugiau nei lietuviai ar estai internetu perka brangių prekių ženklų gaminius. Palyginome kompanijos „Apple” telefonų pardavimą. 57 proc. visose trijose šalyse pernai parduotų "iPhone" telefonų nupirko latviai. Lietuviai jų nupirko mažiau nei 43 proc., o estams tenka vos 1 proc. mūsų parduotų "iPhone" telefonų,“ – sako I. Beganskaitė.
Visose trijose šalyse pagrindiniai elektroninių parduotuvių klientai – moterys. Iš 10 klientų, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje 6 yra moterys, Estijoje – 7.
Internetu pirktas prekes prekių atsiėmimo punkte dažniausiai atsiima latviai (82 proc.), rečiausiai – estai (63 proc.). Patys prekes atsiima 76 proc. lietuvių.
Visose trijose šalyse populiariausias atsiskaitymo būdas – grynaisiais pinigais. Taip atsiskaito net 7 iš 10 pirkėjų, atsiimančių prekes atsiėmimo punkte. Tarp atsiskaitančių kitais būdais, kas antras latvis atsiskaito per internetinę bankininkystę. Lietuvoje tokiu būdu už prekes moka vos 37 proc. pirkėjų, o Estijoje – 40 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...