- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visos trys Baltijos valstybės gali pasidžiaugti išaugusiomis tarptautinės prekybos apimtimis, tačiau visos jos išlieka valstybėmis – importuotojomis. Tai rodo naujausi „Bloomberg“ agentūros duomenys.
Lietuvoje tarptautinės prekybos apimtys lieka didžiausios (4,8 mlrd. EUR), Estijoje siekia 2,56 mlrd. EUR, o Latvijoje 2,41 mlrd. EUR. Didžiausias teigiamas pokytis buvo Estijoje ir sudarė (+10,67 proc.), o mažiausias – Lietuvoje (+2,13 proc.). Latvijoje tarptautinė prekyba per metus padidėjo (+5,13 proc.).
Nepaisant šio augimo, Baltijos valstybių tarptautinės prekybos balansai vis dar išlieka neigiami. 2018 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje tarptautinis prekybos balansas siekė -0,28 mlrd. EUR, Latvijoje -0,35 mlrd. EUR, Estijoje -0,08 mlrd. EUR.
Lenkija taip pat išlieka valstybe – importuotoja, tuo tarpu Vokietija yra absoliuti valstybė – eksportuotoja. Jos prekybos apimtis pasiekė 200 mlrd. EUR.
2017 m. Lietuva daugiausiai eksportavo į Latviją, Vokietiją, Lenkiją, Ispaniją, Estiją, Jungtinės Amerikos Valstijas, o mažiausiai eksportavo į Algerią, Suomiją, Turkiją, Rusiją ir Japoniją. Didžiausios importo apimtys į Lietuvą buvo iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos, o mažiausios importo apimtys iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, Danijos, Čekijos ir Ispanijos.
„Neigiamas balansas rodo, kad vidaus vartojimas yra žymiai padidėjęs trumpuoju (1-3 metų) laikotarpiu. Priežastys – staigus atlyginimų kilimas, viršijantis darbo našumo augimą, bei bendras teigiamas ekonomikos augimo fonas. Tuo tarpu eksportas taip greit neauga dėl gamybos inercijos, gamybinių pajėgumų ribinio išnaudojimo ir darbo jėgos trūkumo. Ilguoju laikotarpiu tokia situacija lemia augančią infliaciją, kuri mažina gyventojų perkamąją galią, o tuo pačiu ir vartojimą, - komentuoja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis. - Vokietijos pavyzdys rodo, kad valstybės, turinčios išplėtotą gamybą, o tuo pačiu ir stiprų eksportą, yra nepažeidžiamos ir užtikrina tvarią ekonomikos ir visuomenės raidą. Pakeisti tarptautinės prekybos balansą Lietuvoje galima tik nuosekliai skatinant eksportą ir eksportuojančias įmones finansinėmis, organizacinėmis priemonėmis ir dėmesiu“.
„Analizuojant istorinius užsienio prekybos duomenis nuo Baltijos šalių įstojimo į Europos Sąjungą, galima konstatuoti, kad Lietuva ir Estija buvo pasiekusios perteklinį tarptautinį mokėjimų balansą, kai eksportas viršijo importą, tačiau Latvija visą laiką buvo labiau importuotoja negu eksportuotoja. Lietuvos eksporto apimtys viršijo importą 2013 m. birželį, Estija prekių ir paslaugų eksportavo daugiau nei įvežė 2010 m. vasario mėnesį‘‘, – teigia KTU docentė Aura Drakšaitė, remdamasi naujausiais KTU Ekonomikos ir verslo fakultete esančio „Bloomberg professional“ terminalo duomenimis.
„2004-2018 m. laikotarpiu Lietuvos tarptautinės prekybos apimtys vidutiniškai sudarė 3,24 mlrd. EUR. Šiandien prekybos apimtys Lietuvoje (+48 proc.) viršija vidutinį dydį“, – pabrėžia KTU doktorantė Raminta Benetytė.
Tarptautinės prekybos pokyčiai 2017-2018 III ketv.
|
Lietuva |
Latvija |
Estija |
Lenkija |
Vokietija |
||||||||||
eksportas |
importas |
prekybos balansas |
eksportas |
importas |
prekybos balansas |
eksportas |
importas |
prekybos balansas |
eksportas |
importas |
prekybos balansas |
eksportas |
importas |
prekybos balansas |
|
2018 III ketv. |
2.3 |
2.5 |
-0.3 |
1.0 |
1.4 |
-0.3 |
1.2 |
1.3 |
-0.1 |
18.8 |
19.5 |
-0.6 |
109.2 |
90.9 |
17.5 |
2017 III ketv. |
2.3 |
2.4 |
-0.1 |
1.0 |
1.3 |
-0.2 |
1.1 |
1.2 |
-0.1 |
19.6 |
19.1 |
0.4 |
110.3 |
86.1 |
22.0 |
Tarptautinės prekybos pokyčiai 2017-2018 III ketv. Baltijos šalyse
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo1
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo1
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....