- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva nėra linkusi pritarti Europos Komisijos (EK) siūlymui atsisakyti vienbalsiškumo principo priimant sprendimus mokesčių politikos klausimais, teigia finansų viceministrė.
Miglė Tuskienė sako, kad tokiais siūlymais EK gali siekti atverti kelia harmonizuoti mokesčių bazę visoje Europos Sąjungoje (ES).
EK antradienį pateikė svarstymui siūlymą palaipsniui atsisakyti vienbalsio sprendimų priėmimo mokesčių politikos klausimais. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos (ES) šalys netektų dabar turimos veto teisės nepritarti joms nepriimtinus sprendimus.
Lietuvos vyriausybėje ir kitose periferijos šalyse vyrauja nuomonė, kad mažesni mokesčiai leidžia išsaugoti konkurencingumą prieš stipresnes Vakarų Europos ekonomikas.
Briuselis siūlo keturis etapus
Pasak M. Tuskienės, diskusijos dėl EK pateiktų siūlymų dar tik prasideda, tačiau bent jau dabar Lietuva šiuo klausimu yra nusiteikusi skeptiškai.
„Komisija teikia savo pasiūlymą diskusijai, ji dabar tik ir prasideda, bet pradinė mūsų pozicija ir matymas būtų, kad mes vis dėlto nenorėtume atsisakyti vienbalsiškumo mokesčių sprendimų priėmimo srityje. Esame šiek tiek skeptiški dėl Komisijos pasiūlymo, tačiau, be abejo, jį reikės nagrinėti“, – BNS sakė M. Tuskienė.
„Yra numatyti keturi etapai, tam tikras priemones siūloma įgyvendinti greičiau, dėl kitų sričių Komisija siūlo svarstyti iki 2025 metų. Laiko tikrai yra pakankamai nemažai, todėl praėjus vienai dienai po Komisijos pasiūlymo paskelbimo būtų per daug kategoriška viską atmesti ar priimti. Visgi startinė Lietuvos pozicija dėl perėjimo prie kvalifikuotos balsų daugumos mokesčių klausimais yra skeptiška“, – pridūrė viceministrė.
EK siūlo pirmame etape atsisakyti vienbalsiškumo sprendžiant dėl priemonių, kuriomis būtų gerinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir savitarpio pagalba kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, antrame etape – derantis dėl mokestinių priemonių kovai su klimato kaita, saugant aplinką ar gerinant visuomenės sveikatą.
Trečiame etape naujoji sprendimų priėmimo tvarka būtų taikoma diskutuojant dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų, o ketvirtame etape – derantis dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės ir naujos skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo sistemos.
EK siūlo kad sprendimą įgyvendinti pirmą ir antrą etapus valstybės narės turėtų priimti nedelsdamos, o trečią ir ketvirtą etapus būtų galima įgyvendinti iki 2025-ųjų pabaigos.
Kitas žingsnis – mokesčių harmonizavimas?
Pasak M. Tuskienės, EK pasiūlymų įgyvendinimas gali atverti kelią iniciatyvoms dėl mokesčių harmonizavimo ES.
„Manyčiau, kad tai yra tas kelias ir tas būdas, padėliotas laipsniškai atrodytų nuo mažiau šalims jautrių sričių, pradedant mokesčių administravimo bendradarbiavimo ar klimato kaitos klausimais, kuriems atrodytų sunku yra nepritarti. Tačiau taip nutiesiamas kelias į tokias sritis kaip PVM ir akcizai, o vėliau ir tiesiogiai su šalių konkurencingumu susijusiais sritis – bendrą pelno mokestinę bazę, skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą“, – teigė M. Tuskienė.
„Natūralu, kai tai yra panašu į Trojos arklį. Mes manome, kad šalys turėtų išlaikyti teisę pačios spręsti dėl tam tikrų dalykų, (...) išlaikyti galimybę priimti sprendimus mokesčių srityje, ką vienbalsiškumas mums ir leidžia padaryti“, – pridūrė viceministrė.
Jos teigimu, EK siūlymams įgyvendinti pirmiausiai reikėtų vienbalsio Europos Vadovų Tarybos (EVT) sutarimo, o vėliau ir visų nacionalinių parlamentų bei Europos Parlamento pritarimo.
„Procesas bet kuriuo atveju nebūtų lengvas ir paprastas. Bet, kaip ir minėjau, tai yra diskusijos pradžia. Komisija bando keisti žaidimo taisykles, ji dėsto savo argumentus, kuriuos galima suprasti, bet visos šalys žiūri ir savo interesų, kas yra natūralu“, – tvirtino M. Tuskienė.
Ji skeptiškai vertino galimybę, jog diskutuojant dėl EK pasiūlymo būtų pritarta pirmiems dviems etapams, tuo pačiu iš anksto atsisakant ketinimų įgyvendinti kitus etapus.
„Būtų politiškai gana sunku iš karto priimti pirmą ir antrą, bet tuo pačiu metu atmest trečią ir ketvirtą etapus. Aš manyčiau, kad arba mokesčių srityje taikome vienbalsiškumo principą, arba ne. Manau, tai yra principinė šalių nuostata. Jeigu bus pritarta pirmiems pasiūlymams, bus atvertas kelias ir ateityje neabejotinai bus bandoma plėsti sritis, kur vienbalsiškumas nebebūtų taikomas“, – tvirtino viceministrė.
EK: dabartinė mokestinių sprendimų priėmimo tvarka yra politiškai pasenusi
EK teigimu, reformuoti su apmokestinimo politiką susijusių sprendimų priėmimo tvarką yra būtina, nes pasiekti vieningą sutarimą dėl itin svarbių mokesčių iniciatyvų dažnai yra neįmanoma arba jos siekiant gali būti prarandama daug brangaus laiko ir priimami neoptimalūs sprendimai. EK teigimu, galimybė atsisakyti vienbalsiškumo principo jį keičiant sprendimų priėmimu kvalifikuota balsų dauguma yra numatyta ES sutartyse.
„Mūsų vis labiau globalizuotai ekonomikai reikalingos šiuolaikiškos ir didelio užmojo mokesčių sistemos. Aš vis dar manau, kad sprendžiant dėl bendros apmokestinimo mūsų Sąjungoje ateities būtina pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos ir suteikti didesnį vaidmenį Europos Parlamentui“, – pranešime žiniasklaidai teigė Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris).
Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas eurokomisaras Pierre Moscovici's (Pjeras Moskovisi) tvirtino, kad vienbalsiškumas sprendžiant apmokestinimo klausimas įtvirtintas vos sukūrus Bendriją prieš šešis dešimtmečius.
„Vieningumas, buvęs prasmingas šešių valstybių narių Sąjungoje XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, šiandien nebetinka. Vieningumo apmokestinimo klausimais reikalavimas yra politiškai pasenęs, teisiškai problemiškas ir ekonomiškai netinkamas. Labai gerai suprantu šio klausimo opumą, bet tai nereiškia, kad nereikia jo kelti“, – pranešime teigė P. Moscovici's.
Komisijos teigimu, ji nesiūlo kaip nors keisti valstybių narių teisių savo nuožiūra nustatyti gyventojų pajamų ar pelno mokesčių tarifus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...