Narystė EBPO Lietuvai kainuos 2,5-3,5 mln. eurų per metus

„Su naryste EBPO galime teigti, kad tapome visų svarbiausių pasaulio ir Europos organizacijų nare. (...) EBPO ekspertizė Lietuvai yra ir bus labai svarbi reformuojant švietimo sistemą, inovacijų politiką, įgyvendinant mokesčių reformą, imantis efektyviausių veiksmų kovoje su korupcija, pertvarkant pagal EBPO korporatyvinio valdymo sistemą valstybės įmonių valdymą, toliau gerinant verslo sąlygas“, – Vyriausybės pranešime cituojamas S. Skvernelis.

Anot Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, specialioje EBPO Tarybos sesijoje balandį EBPO generalinis sekretorius Jose Angelis Gurria akcentavo, kad Lietuva pademonstravo greičiausią ir efektyviausią stojimo į EBPO procesą ir pažymėjo įspūdingą reformų įgyvendinimo mąstą ir greitį.

„Narystė EBPO yra kokybės ženklas, užtikrinantis, kad šalis laikosi aukščiausių pasaulinių standartų korporatyvinio valdymo, investicijų, konkurencijos, finansų rinkų ir viešojo administravimo srityse – tai stiprus signalas užsienio investuotojams. Lietuva jau ženkliai pasistūmėjo, įgyvendindama svarbiausias rekomendacijas“, – Seime pabrėžė L. Linkevičius.

Buvusios Vyriausybės premjeras socialdemokratas darbietis Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad labai simboliška, jog Lietuvos integracija į EBPO vyksta valstybės 100–mečio minėjimo metais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės 31 dieną Paryžiuje pasirašys stojimo į EBPO sutartį. Vėliau ją turės ratifikuoti Seimas, tikimasi, kad tai bus padaryta dar šioje pavasario sesijoje.

Lietuva EBPO nare tapti bandė tris kartus. 1996 metais su Latvija ir Estija paskelbė deklaraciją, prašydama glaudesnio bendradarbiavimo su EBPO. Tada EBPO priėmė tik Estiją. Inicijuoti dialogą antrą kartą mėginta 2002 metais, o trečią kartą 2012 metais.

2015 metų gruodžio 16–ąją Vyriausybė pritarė pagrindiniam stojimo į EBPO strateginiam dokumentui, kuriuo Lietuva įsipareigojo suderinti nacionalinį teisyną su EBPO nuostatomis.

Derybas dėl narystės EBPO Lietuva pradėjo prieš trejus metus ir baigė šiemet balandį.

Lietuva tapo 36-ąja šios organizacijos nare. Estija ir Latvija į šią organizaciją įstojo anksčiau.

Narystės šalininkai sako, kad Lietuvai bus naudinga naudotis EBPO ekspertų parama, šalis turės papildomą argumentą pritraukti investuotojų.

Apskaičiuota įmoka

Narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) Lietuvai per metus kainuos 2,5-3,5 mln. eurų.

Užsienio reikalų ministerija BNS informavo, kad derybos dėl EBPO biudžeto 2019-2020 metams dar nėra baigtos, todėl nesutarta ir dėl įmokų tarp šalių pasiskirstymo.

„Šalies įmoka skaičiuojama pagal jai priskirtą koeficientą – biudžeto procentinę dalį. Jis skaičiuojamas pagal formulę, kuri iš esmės remiasi šalies BVP dydžiu. Derybos dėl biudžeto vyksta labai sudėtingai, todėl galime labai preliminariai prognozuoti, kad Lietuvos įmoka galėtų sudaryti 2,5-3,5 mln. eurų per metus“, – BNS atsiųstame komentare rašo URM.

EBPO ketvirtadienį oficialiai pakvietė Lietuvą prisijungti prie EBPO konvencijos ir tapti 36-ąją šios organizacijos nare.

Lietuvos stojimo į EBPO sutartį gegužės pabaigoje Paryžiuje pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Sutartį dar turės ratifikuoti Seimas.

Narystės šalininkai sako, kad Lietuvai bus naudinga naudotis EBPO ekspertų parama, šalis turės papildomą argumentą pritraukti investuotojų.