Lietuva kol kas nenorėtų bendros Europos geležinkelių erdvės

Lietuva ir dar kelios rytuose esančios valstybės baiminasi, kad geležinkelių tinklą suvienodinus su vakarais, Lietuva negalėtų vežti krovinių iš rytinių valstybių ir prarastų nemažai pajamų. Todėl Lietuvos susisiekimo ministro nuomone, Europos Sąjungoje per anksti kurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, kuri leistų riedmenis sertifikuoti vieno langelio principu Europos geležinkelių agentūroje.

Lietuvos geležinkelių sistema gerokai skiriasi nuo europinės, pirmiausia dėl to, kad Lietuva turi platesnius nuo sovietmečio likusius bėgius, skirtingos ir riedmenų – vagonų bei lokomotyvų – techninės charakteristikos, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.

Sausį Europos Komisija pateikė teisės aktus, numatančius suvienodinti valstybių geležinkelių tinklus. Pirmiausia siūloma visose Europos Sąjungos valstybėse sukurti vieną riedmenų saugumo sertifikatą, kurį išduotų ne kaip dabar nacionalinės institucijos, o viena įstaiga – Europos geležinkelių agentūra. Tačiau vien į rytus važiuojantiems Lietuvos traukiniams prisitaikyti prie europinės sistemos būtų ypač sudėtinga, sako Lietuvos atstovai, todėl jie siekiantys, kad dabartinė tvarka nesikeistų.

„Mes turime dėl to specifiką, kad mūsų geležinkelio riedmenys dažnai išnuomojami trečioms valstybėms, patys iš jų nuomojamės riedmenis. Bendras saugos agentūros sukūrimas, kur pagal europines taisykles būtų vertinama geležinkelio riedmenų sauga, yra per ankstyvas, reikia pereinamojo periodo“, – kalbėjo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

„Daugelis ministrų sakė, kad pasiūlymas dar nepribrendęs, kad per anksti siūlyti tokius dalykus. Aš atsakiau, kad turbūt jau per vėlu. Jei norime turėti europinę geležinkelių sistemą, kuri realiai veiktų ir traukiniai laisvai kirstų valstybių sienas, turime tą daryti. Jei nenorime, kelių transportas nurungs geležinkelius. Keli ministrai sakė, kad mūsų saugos kontrolės inspekcijos leidimą riedmeniui gali išduoti per mėnesį. Bet jei reikia leidimą gauti iš 25-ių kitų šalių inspekcijų, skaičius pasidaro visai kitoks“, – teigė Europos Komisijos narys, atsakingas už transportą, Siimas Kallas.

Kaip praneša LRT televizijos laida „Panorama“, bent kol kas daugelis Europos valstybių pasiūlyme mato daugiau grėsmių nei privalumų.



Komentarai 1 Rašyti komentarą

df

df portretas
Eilinis įrodymas, kad Briuselio kopūstai nesigaudo realybėje. Ispanijoje. Portugalijoje, Airijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje geležinkelio vėžės plotis yra didesnis nei likusioje Europoje ir dėl to tie patys riedmenys niekada nevažinės per visą Europą, išskyrus kai kuriuos specifinius atveju, kuriems ir galėtų būti numatyta bendra sertifikacija.
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių