Lietuva jungiasi prie Lenkijos byloje prieš EK dėl „Gazprom“

  • Teksto dydis:

Lietuva jungiasi prie tarptautinės bylos, kurioje Lenkija skundžia Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje. EK pernai gegužę neskyrė koncernui baudos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos siūlymui prisijungti prie Lenkijos bendrovės „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG), dalyvaujant Europos Sąjungos Bendrajame Teisme (ESBT) nagrinėjamoje byloje. Tai nėra atskiras Lietuvos skundas, bet įstojimas į bylą palaikant Lenkijos poziciją.

„Siūlymas toks: įstoti į šią bylą, palaikant Lenkijos įmonę (PGNiG – BNS), nes ši bylos baigtis Lietuvai yra svarbi pirmiausia dėl to, kad jos laimėjimo atveju mes sustiprintume savo galimybes mūsų dujų vartotojų interesus (Stokholmo arbitraže – BNS) būtent dėl 1,5 mlrd. eurų, kurie buvo priskaičiuoti kaip teorinė kol kas žala“, – Vyriausybės pasitarime argumentavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Siūlymas toks: įstoti į šią bylą, palaikant Lenkijos įmonę.

Pasak jo, Europos Komisijos sprendimas skundžiamas kaip prieštaraujantis Europos Sąjungos energetikos politikos tikslams ir neįvertinantis neigiamos įtakos Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkoms.

„Teismui skundžiamame sprendime dėl „Gazprom“ įsipareigojimų yra daugybė apribojimų ir išimčių, kurie padaro šiuos įsipareigojimus praktikoje beveik nepritaikomus tiek Lietuvos, tiek ir Vidurio Europos dujų rinkose“, – kalbėjo ministras.

Ministras anksčiau yra sakęs, kad Komisijai neskyrus Rusijos koncernui baudos, tai yra tam tikras politinis Lietuvos ir kitų šalių pralaimėjimas. Bauda, anot jo, būtų sustiprinusi Lietuvos pozicijas, bylinėjantis dėl 1,5 mlrd. eurų kompensacijos Stokholmo arbitraže.

Lietuva laikosi pozicijos, kad Rusijos kompanija privalo kompensuoti gamtinių dujų vartotojams patirtus nuostolius dėl nesąžiningos kainodaros ir nepagrįstai didelių kainų. Skaičiuojama, kad „Gazprom“, piktnaudžiaudama monopoline padėtimi rinkoje, Lietuvos vartotojams padarė žalos už daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.

„Gazpromui“ – įpareigojimai, bet ne bauda

EK pernai gegužę, baigusi beveik septynerius metus trukusį tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje ir neskyrusi jam realių baudų, nustatė privalomus įsipareigojimus artimiausiems aštuoneriems metams, kuriuos pažeidus Rusijos koncernui grėstų bauda iki 10 proc. pajamų. 2017 metais „Gazprom“ konsoliduotos pajamos siekė maždaug 91 mlrd. eurų.

EK tyrimą dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse Lietuvos iniciatyva pradėjo 2011 metais. 2015-ųjų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.

Komisija tyrė „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2004-2012 metais Rytų ir Vidurio Europoje. Koncernas 2017 metais pažadėjo, kad sudarys galimybę šalims laisvai prekiauti rusiškomis dujomis ir tieks jas konkurencinga kaina, tačiau Lietuvos Vyriausybė reikalauja, kad jis atlygintų žalą. Imtis griežtesnių sankcijų prieš „Gazprom“ taip pat reikalavo ir kitos regiono valstybės.

Lenkijos valstybinė dujų įmonė PGNiG pernai spalį apskundė EK sprendimą. Skundo turinys neatskleidžiamas. Lenkijos naujienų agentūra PAP buvo skelbusi, kad PGNiG reikalauja griežtų sankcijų Rusijos dujų monopolininkui.

Europos Komisija, reaguodama į Varšuvos apsisprendimą teisme užginčyti Briuselio sprendimą dėl „Gazprom“, pernai spalį pranešė, jog gins savo sprendimą: „EK savo sprendimą gins teisme“.

Lietuva EK sprendimo dėl „Gazprom“ nusprendė neskųsti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių