Lietuva ir dar 24 ES šalys pasirašė finansinės drausmės sutartį

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime dalyvaujanti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su dar 24 valstybių vadovais penktadienį pasirašė naują finansinės drausmės sutartį.

Sutartimi siekiama pažaboti valstybių įsiskolinimą, kuris lėmė dabartinę krizę euro zonoje. Sutartis numato, kad metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5 proc. nominalaus bendrojo vidaus produkto, o ši nuostata turės būti perkelta į nacionalinę teisę.

Pasak prezidentės, įstatymais įtvirtinus finansinę drausmę, neatsakingi politikai negalės išlaidauti ir neatsakingai elgtis su šalies pinigais.

„Sutarties svarba Europai yra strateginė ir ilgalaikė. Finansinė drausmė tampa ne deklaracija, o teisiniu kiekvienos sutartį pasirašiusios šalies įsipareigojimu. Tai rimtas signalas tarptautinėms rinkoms ir ekonominio stabilumo garantas“, - pranešime spaudai cituojama D.Grybauskaitė.

„Lietuva tikrai laikysis visų pagrindinių principų, nes, kaip ir visas Baltijos ir Skandinavijos regionas, jų laikosi jau dabar. Tai mūsų filosofija ir visų Šiaurės ir Baltijos valstybių atsakingas požiūris į savo ekonomikas“, - teigė D.Grybauskaitė.

Prie sutarties kol kas neprisijungia Didžioji Britanija ir Čekija.
Sutartis taip pat numato rengti neformalius euro zonos šalių vadovų susitikimus dukart per metus. Prie sutarties prisijungusios ne euro zonos valstybės į šiuos posėdžius bus kviečiamas bent vieną kartą per metus.

Sutartis įsigalios 2013 metų sausio 1 dieną, ją ratifikavus 12 euro zonos šalių. Ją pasirašiusios ne euro zonos šalys turės apsispręsti, ar nori taikyti kai kurias nuostatas dar iki euro įsivedimo. Tai jos turės paskelbti sutarties ratifikavimo metu.

Nauju paktu siekiama užtikrinti, jog valstybės vykdytų įsipareigojimus dėl biudžeto deficito dydžio. Šiam tikslui ketinama numatyti sankcijas valstybėms pažeidėjoms ir išplėsti ES Teisingumo teismo funkcijas.
Be fiskalinės drausmės nuostatų, sutartimi taip pat numatomas glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas.

Iki narystės euro zonoje Lietuva turbūt prisiims ne visus įsipareigojimus pagal naująją sutartį.
Svarstoma galimybė neprisiimti nuostatų, kurios susijusios su vadinamosiomis partnerystės programomis ir numato naujas normas šalims, kurioms iškelta biudžeto perviršio procedūra.

Lietuvos valdžia taip pat kol kas abejoja dėl nuostatų, susijusių su baudomis, įvestomis Teisingumo teismo, nes numatoma, kad baudos būtų mokamos į Europos stabilumo mechanizmą, kuris yra tik tarp euro zonos šalių.

Be to, Vilniuje abejojama ir dėl sustiprinto bendradarbiavimo nuostatų. Nors dabar yra išvardytos kryptys, kur vyks sustiprintas ekonominis bendradarbiavimas - konkurencingumas, užimtumo ir socialiniai klausimai, fiskalinė drausmė ir finansinių institucijų stabilumas, Vokietija ir kai kurios kitos šalys siūlo didesnį koordinavimą ir mokesčių srityje, o tai gali būti nenaudinga Lietuvai.

Šiuo metu Lietuvoje svarstoma, ar dėl sutarties reikės keisti valstybės Konstituciją.