Lietuva: „Gazprom“ įsipareigojimai neužkerta kelio piktnaudžiavimui

Rusijos koncerno „Gazprom“ siūlomi įsipareigojimai Lietuvos ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkoms nebeatitinka šiandienos realijų, o ilgalaikėje perspektyvoje neužtikrina, kad „Gazprom“ nepiktnaudžiaus dominuojančia padėtimi ir neribos konkurencijos, pareiškė Energetikos ministerija, pateikusi tokią poziciją EK.

„Šie „Gazprom“ įsipareigojimai neužtikrina, kad Lietuvos įmonės dujas galės pirkti laisvai ir už sąžiningą kainą, nes rinkos situacija yra labai pasikeitusi. Konkurencingą kainą, kartu ir energetinį saugumą šiandien mums užtikrina suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, tapęs alternatyva rusiškoms dujoms. Antra, šie įsipareigojimai nekompensuoja ir neatlygina tos milijardinės žalos, kurią Lietuvos ir viso regiono vartotojai praeityje patyrė dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi“, - pranešime spaudai sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pasak jo, Lietuvai svarbūs „Gazprom“ įsipareigojimai, susiję su dujų mainais ir galimybe keisti dujų pristatymo vietas, persiderėti dėl kainų, tačiau jie beveik nepritaikomi dėl gausybės papildomų sąlygų, kurias pateikė Rusijos koncernas.

Pavyzdžiui, „Gazprom“ įsipareigoja persiderėti dėl dujų kainos, jeigu ji skirtųsi nuo Vakarų Europos kainų, tačiau tik su ilgalaikes sutartis (ilgesnius nei 4 metų) turinčiais klientais, be to, tik su dabartiniais, o ne naujais klientais, o kainas būtų galima peržiūrėti tik kas dvejus metus. Be to, numatyti nepagrįstai ilgi derybų dėl sutarčių keitimo terminai, paliekant daug erdvės „Gazprom“ šiuos procesus dar ilgiau vilkinti.

Energetikos ministerijos teigimu, įsipareigojimas dėl kainų peržiūrėjimo Lietuvai neaktualus, nes Lietuvos įmonės neturi nė vienos ilgalaikės sutarties su „Gazprom“, o trumpalaikėms šios sąlygos nebūtų taikomos.

Pagal dabartinius siūlymus, Lietuvai svarbūs dujų mainų sandoriai ir galimybės keisti dujų pristatymo taškus taip pat būtų leidžiami tik su išlygomis – kai klientas kreipiasi ne vėliau nei prieš pusmetį, turi ilgesnį nei dvejų metų kontraktą su „Gazprom“ ir nori nukreipti didelius dujų kiekius. Be to, „Gazprom“ įsipareigotų nustatyti tik 5 dujų pristatymo taškus Europoje, taip toliau palikdamas dirbtines kliūtis dujų prekybai.

Taip pat siekiama nustatyti nepagrįstai didelius aptarnavimo mokesčius už dujų mainų sandorius, dėl ko tokios dujos taptų tiesiog nekonkurencingos, nurodo ministerija.

„Visi šie apribojimai reiškia tai, kad „Gazprom“ įsipareigojimai būtų popieriniai, nes jų praktikoje iš esmės būtų neįmanoma pritaikyti. Taigi, ir realios naudos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams nebūtų. Tuo tarpu „Gazprom“ tai galėtų išnaudoti kaip savo reputacijos gerinimo instrumentą. Manome, kad EK turi reikalauti, kad būtų atsisakyta visų nepagrįstų ir perteklinių sąlygų ir atsižvelgta į šiandieninę rinką, kuri iš esmės pagrįsta trumpalaikiais kontraktais“, – pranešime tvirtino Ž.Vaičiūnas.

Energetikos ministerija pasiūlė EK išplėsti „Gazprom“ įsipareigojimus bei atsisakyti perteklinių sąlygų, pavyzdžiui, „Gazprom“ turėtų automatiškai peržiūrėti sutarčių kainas, atsižvelgiant į jų svyravimus Vakarų Europos dujų prekybos vietose. Dėl geografinės padėties „Gazprom“ dujų transportavimo kaštai į Lietuvą yra mažesni nei į Vakarų Europą, todėl atitinkama dalimi turėtų būti mažinama ir Lietuvai tiekiamų dujų kaina.

Taip pat siūloma įpareigoti „Gazprom“ sudaryti sąlygas keisti dujų pristatymo vietą į bet kurį tašką Europoje, kur dujas tiekia „Gazprom“. Tai privalo būti taikoma ne tik ilgalaikiams, bet ir trumpalaikiams kontraktams.

„Gazprom“ įsipareigojimai, kurie, anot EK, leistų laisvai tiekti dujas Baltijos šalims ir kartu užtikrintų konkurencingas kainas, pateikti, siekiant užbaigti Lietuvos iniciatyva EK pradėtą ir jau penkerius metus trunkantį antimonopolinį tyrimą prieš „Gazprom“.

Jeigu „Gazprom“ pavyktų suderinti savo pateiktus įsipareigojimus su EK, vėliau jie taptų teisiškai privalomi, o Rusijos dujų kompanijai pavyktų išvengti iki 8 mlrd. eurų gręsiančios baudos už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi Europos Sąjungos dujų rinkose. Skaičiuojama, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva patyrė apie 1,5 mlrd. eurų nuostolį. Tačiau dabar siūlomi „Gazprom“ įsipareigojimai nesudaro galimybių Lietuvai kompensuoti šiuos didelius praradimus.

„Jeigu EK neatsižvelgs į mūsų pasiūlymus dėl įsipareigojimų sustiprinimo, tai nematome jokio kito kelio, kaip tik EK prievolę skirti „Gazprom“ baudą“, - pažymėjo Ž.Vaičiūnas.

Lietuvos iniciatyva EK tyrimą dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkoje pradėjo 2012 metais. Tyrimas pradėtas dėl galimų pažeidimų aštuoniose šalyse. 2015-ųjų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.

Derėsis dėl naujų įsipareigojimų?

Europos Komisija ir Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ turėtų derėtis dėl naujų įsipareigojimų, nes dabartiniai neatitinka realijų ir neturės įtakos Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkoms, mano energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Lietuvos Energetikos ministerija tyrimą dėl dominuojančios „Gazprom“ padėties rinkoje baigiančiai EK pateikė poziciją, kad koncerno įsipareigojimai nėra pakankami ir situacijos nepakeis. Anot Ž.Vaičiūno, EK turėtų atsižvelgti į pastabas, mat „Gazprom“ įsipareigojimai netenkina ir kitų valstybių.

„Tokius atsiliepimus į vadinamąjį rinkos testą pateikė ne tik Lietuva. Mano žiniomis, ir Latvija, Estija bei Lenkija tokius pasiūlymus pateiks, tai klausimas yra visų šalių pozicijų vertinimo. Ir galimi įvairūs tolesni žingsniai, galimos konsultacijos su Europos Komisija, bet neišvengiamai, mano vertinimu, šitie siūlymai reiškia, kad Europos Komisija turės pradėti naują derybų raundą dėl jų įsipareigojimų, tų įsipareigojimų stiprinimo linkme. Nes priešingu atveju yra ir baudos galimybė, kuri šiuo metu teisiškai taip pat yra galima, jeigu nėra randamas susitarimas dėl tų įsipareigojimų“, - LRT radijui sakė Ž.Vaičiūnas.

Anot jo, pats EK tyrimas parodo, kad „Gazprom“ turi taikytis prie Europos Sąjungos teisės, o Lietuva siekia, kad Rusijos koncernas laikytųsi visų taisyklių.

Ž.Vaičiūnas kritikavo „Gazprom“ įsipareigojimus dėl galimybės peržiūrėti dujų kainas ilgalaikėse sutartyse, tiekimo apribojimo palengvinimo, leidžiant keisti dujų pristatymo taškus ir dėl lengvesnio infrastruktūros panaudojimo. Anot jo, įsipareigojimai neatitinka rinkos situacijos, mat ilgalaikės sutartys nebėra aktualios, todėl galimybė jas keisti įtakos rinkai nedarys.

„Mes kalbame apie tai, kad rinkoje situacija yra visiškai pasikeitusi. Ilgalaikiai kontraktai praktiškai mums nėra aktualūs, dėl to mes labai aiškiai sakome, kad tie įsipareigojimai yra daugiau teoriniai. Tai yra, praktikoje jų panaudojamumas būtų labai ribotas ir tas efektas rinkai būtų labai mažas. Tai yra daugiau teoriniai įsipareigojimai, yra labai daug papildomų sąlygų, daug tokių papildomų žvaigždučių, kurios realios naudos mūsų rinkai neturėtų“, - aiškino ministras.

Pasak jo, būtent dėl to Lietuva siūlo Europos Komisijai siekti griežtesnių „Gazprom“ įsipareigojimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių