- Mindaugas Samkus, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuva siekia ES finansavimo Ignalinos AE reaktorių išmontavimui
-
Lietuva siekia ES finansavimo Ignalinos AE reaktorių išmontavimui
-
Lietuva siekia ES finansavimo Ignalinos AE reaktorių išmontavimui
-
Lietuva siekia ES finansavimo Ignalinos AE reaktorių išmontavimui
-
Lietuva siekia ES finansavimo Ignalinos AE reaktorių išmontavimui
-
Lietuva siekia ES finansavimo Ignalinos AE reaktorių išmontavimui
-
Lietuva siekia ES finansavimo Ignalinos AE reaktorių išmontavimui
Lietuva siekia užsitikrinti visą būtiną finansavimą Ignalinos atominės elektrinės (AE) reaktorių išmontavimui, todėl Vyriausybė dabar prašo Europos Komisijos (EK) didesnio finansavimo, kad darbai nenutrūktų, keičiantis būsimiems finansiniams laikotarpiams, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Tuo metu EK, anot jo, teikia pasiūlymą tik būsimai finansinei perspektyvai, kuri baigsis 2027 metais.
„Kalbant apie skaičius, svarbu, kad turime gerą startinę poziciją, atskirą biudžeto eilutę. Mūsų pagrindinė pozicija, kad turime užtikrinti reikiamą finansavimą iki reaktorių išmontavimo pradžios. Taip sutampa, kad projektavimas ir išmontavimas vyks nuo 2023 iki 2033 metų, pats darbų pikas bus dviejų finansinių ES perspektyvų sandūroje. Dėl to sakome, kad reikia užtikrinti visą reikiamą finansavimą, nes pradėjus reaktorių išmontavimo darbus, jų nebegalima sustabdyti, juos reikia užbaigti. Vadovaudamiesi tuo principu siekiame, kad finansavimas būtų didesnis“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Ž. Vaičiūnas.
EK 2021-2027 Ignalinos AE uždarymui ketina skirti 552 mln. eurų, Lietuva siekia, kad ši suma būtų didesnė – apie 780 mln. eurų.
Neturėtume pamiršti, kad ES nusprendė, jog Lietuva turi uždaryti šią jėgainę. Uždarymo naštą turėtų pasidalinti ir tos šalys, kurios yra svarbūs žaidėjai branduolinėje energetikoje ir kuriems yra naudinga, jog Ignalinos jėgainė yra uždaroma.
Be to, ES 2021-2027 metais numato finansuoti ne daugiau kaip 80 proc. IAE uždarymo išlaidų, o Lietuva ir kiti tarptautiniai donorai – 20 proc. Dabartiniame biudžete Lietuvos finansavimo dalis siekė 14 procentų.
„Lietuvos stojimo į ES sutartyje tokių įsipareigojimų (skirti didesnę kofinansavimo sumą – BNS) nėra. Lietuva geranoriškai finansuoja 14 proc., todėl manau, kad čia Europos Komisija persistengė ir čia lauks didelė diskusija, kad 14 proc. Lietuvos įsipareigojimas būtų pakankamas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo europarlamentaras Bronis Ropė.
Europos Parlamento pranešėja IAE uždarymo finansavimo klausimu Rebecca Harms (Rebeka Harms) teigė, kad kitos ES šalys narės turėtų daugiau prisidėti prie Ignalinos AE uždarymo.
„Neturėtume pamiršti, kad ES nusprendė, jog Lietuva turi uždaryti šią jėgainę. Uždarymo naštą turėtų pasidalinti ir tos šalys, kurios yra svarbūs žaidėjai branduolinėje energetikoje ir kuriems yra naudinga, jog Ignalinos jėgainė yra uždaroma. Dėl to aš labai abejoju Europos Komisijos siūlomu 20 proc. įsipareigojimu“, – spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo R. Harms.
Ž. Vaičiūno teigimu, Lietuva turi pakankamai argumentų, kad šalies įsipareigojimas išliktų ties 14 procentų.
„Vienas iš pagrindinių argumentų yra stojimo į ES protokolas, kuriame aiškiai pasakyta, kad turi būti užtikrintas adekvatus ES finansavimas projekto uždarymui. Iš esmės nėra apibrėžti jokie skaičiai, todėl turime tam tikrą filosofinę problemą, kas yra adekvatus finansavimas. Lietuva visuomet laikėsi savo žodžio ir tai turbūt yra pasitikėjimo klausimas“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
ES Ignalinos AE uždarymui nuo 2007-ųjų metų jau skyrė apie 1,3 mlrd. eurų.
Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė elektros energijos gamybą visiškai nutraukė 2009-ųjų pabaigoje. Eksploatavimo nutraukimo darbai gali trukti iki
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių5
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...
-
Seimo komitetas gesina idėją elektronines cigaretes pirkti tik vaistinėse ir su receptu1
Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas siūlo Seimui atmesti iniciatyvą elektroninėmis cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse ir tik gavus gydytojo receptą. ...