Laukiami keltai, karo ir kruiziniai laivai

Laukiami įvairūs laivai

Įsimintiniausias laivų sustojimas prie centrinio Klaipėdos terminalo krantinių buvo rugpjūčio viduryje apsilankiusios Japonijos mokomųjų karo laivų flotilės vizitas.

Japonų karo laivų atplaukimo proga klaipėdiečiai tuo pačiu galėjo pamatyti ir modernų terminalą. Jis atsirado anksčiau mažiau naudojamoje uosto vietoje. Į terminalo teritoriją įtraukti ir buvusi didelė dalis rezervinės teritorijos, kur daug metų stovėjo Klaipėdos nepuošę metaliniai garažai.

„Terminalas savo veikla neapsiriboja vien sudarydamas sąlygas aptarnauti linijos Klaipėda-Karlshamnas laivus. Per 2013-2016 metus priėmėme virš 20 įvairių tipų kruizinių laivų. Dalis laivų nuo 150 iki 170 metrų ilgio, bet buvo ir iki 290 metrų ilgio laivų, kurie atgabeno po kelis tūkstančius keleivių. Sukaupėme patirtį aptarnauti kruizinius laivus ir ją planuojame naudoti ateityje“, - teigė bendrovės „Centrinis Klaipėdos terminalas“ generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.

Pagerėjo išvažiavimai

Pagrindinė „Centrinio Klaipėdos terminalo“ misija aptarnauti linijinius jūrų keltus. Naujame Klaipėdos terminale „DFDS Seaways“ linija tarp Klaipėdos ir Karlshamno pradėta aptarnauti nuo 2015 metų gegužės 26 dienos.

Pradžioje keltai plaukiojo šešis kartus per savaitę, o nuo šių metų pavasario skirtas papildomas keltas ir reisų padaugėjo – iki 9-10 per savaitę.

Linijos Klaipėda – Karslhamnas perėjimas iš Jūrų perkėlos į Centrinį Klaipėdos terminalą vyko sklandžiai.

„Keleiviai, sunkvežimių vairuotojai ir kiti transportinio jūrinio srauto dalyviai greitai apsiprato su naujais pokyčiais. Jie pradėjo sėkmingai naudotis naujo terminalo tiek infrastruktūra, tiek ir suprastuktūra. Ypač džiaugėsi pavieniai ar grupėmis keliaujantys turistai iš Skandinavijos šalių“, - tikino B.Petrauskas.

Tiesa, pradžioje sunkumų sudarė laikinas išvažiavimas iš terminalo per Dubysos-Minijos gatvių sankryžą. Bet savivaldybei baigus rekonstruoti Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžą įvažiavimas ir išvažiavimas į terminalą žymiai pagerėjo. Dabar į terminalą yra tiesus kelias iš pagrindinės Lietuvos automagistralės Vilnius-Klaipėda.

Dėkojęs Uosto ir miesto vadovams už pagerintą įvažiavimą, B.Petrauskas vylėsi, kad ateityje bus įrengti Baltijos prospekto susikirtimo su Šilutės plentu, Taikos prospektu ir Minijos gatve viadukai ar tuneliai ir įvažiavimas į Centrinį Klaipėdos terminalą iš autostrados bus tarsi vienu atsikvėpimu.

Rengiasi linijos perkėlimui

„Centriniame Klaipėdos terminale“ dirbant vienai linijai papildomų pritaikymų ir investavimų nereikėtų. Naujai pastatytas terminalas tam pakankamai pritaikytas.

Tačiau gyvenimas nestovi vietoje. Juo labiau, kad pradėta svarstyti galimybė klientams patogioje vietoje esančiame terminale priimti naujas jūrų keltų linijas.

„Kiekviena linija turi specifinius krovinių srautus ir jiems aptarnauti reikia atitinkamai prisitaikyti. Kituose linijose yra daugiau krovinių, kuriems reikalingos intermodalinės jungtys su geležinkelio transportu. Uosto direkcijos paprašėme įrengti papildomą geležinkelio atšaką. Ji jau projektuojama. Tikimės, kad iki kitų metų pabaigos bus įrengta“, - svarstė B.Petrauskas.

Jūrų transporte nuolat iškeliami nauji iššūkiai dėl didesnių laivų.

„Laivybos kompanija, kurią aptarnaujame, planuoja įsigyti daugiau kaip 30 metrų ilgesnius laivus. Pirsą reikia prailginti apie 50 metrų. Jau rengiami projektiniai dokumentai. Dėl apimties ir sudėtingumo darbai gali būti atlikti per 2-3 metus. Bendradarbiaujant su laivybos kompanija ir uosto direkcija įmanoma tinkamai pasirengti priimti ro-pax laivus virš 220 metrų ilgio. Nuo sprendimų priklausys ir naujų linijų atsiradimas mūsų terminale, jų perkėlimo terminai ir aplinkybės“, - aiškino B.Petrauskas. Jis laikosi vizijos ir misijos, kad „Centrinis Klaipėdos terminalas“ taptų vienu iš moderniausių Baltijos pakrantėje.