Latviai ir estai – verslesni negu lietuviai

Versliausi Baltijos šalyse yra latviai ir estai. Per mėnesį abiejose šalyse vidutiniškai įsteigiama 1600 naujų įmonių, o Lietuvoje – apie 1300, rodo „Swedbank“ duomenys.

Skelbiama, kad verslumą kaimyninėse šalyse lemia kelerius metus iš eilės taikomos mokestinės lengvatos ir palanki įmonių įregistravimo tvarka. Daugiausiai naujai įkurtų įmonių visose trijose šalyse užsiima prekyba.

Pasak „Swedbank“ smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktoriaus Sigito Žutauto, Estijoje jau kelerius paskutinius metus įsteigiama nuo 1200 iki 1400 įmonių per mėnesį, o 2011-2012 m. įmonių steigimas dar ūgtelėjo – įregistruojama iki 1600 įmonių per mėnesį. Tai lemia supaprastintos sąlygos, kai nuo 2011 m. bendroves galima įkurti be įstatinio kapitalo. Šalį veikia ir palanki geografinė padėtis – šalia yra turtingos kaimyninės valstybės, kurios yra potencialios partnerės ir eksporto rinkos.

Latvijoje įmonių steigimo spartą lėmė verslui palanki valstybės politika – nuo 2010 m. buvo panaikintas įstatinio kapitalo reikalavimas naujoms įmonėms. Šia lengvata pasinaudoja du trečdaliai besikuriančių įmonių. Taip pat buvo sumažinti ir verslo steigimo mokesčiai, įmones galima registruoti ir internetu, o nuo 2010 m. rugsėjo verslininkams sudarytos galimybės steigti mikro įmones. Lietuvoje ši naujovė atsirado tik po dvejų metų. Tačiau, pasak pranešimo, nepaisant įgyvendintų naujovių, Latvijai dar yra kur tobulėti, nes joje pradedantys verslininkai vis dar susiduria su biurokratiniais trukdžiais - jiems tenka ilgai laukti, kol gauna licencijas ar kitus verslo organizavimui reikalingus leidimus.

„Lietuva eina teisingu keliu skatindama verslumą, tačiau dauguma verslui palankių naujovių mūsų šalyje buvo pradėtos gerokai vėliau, todėl ir naujai įkurtų įmonių mastai skiriasi. Vis dėlto pastarieji metai Lietuvoje yra ypač aktyvūs. Jei 2009 m. per mėnesį Lietuvoje buvo įsteigiama po 700 įmonių, tai šiuo metu jų skaičius jau pasiekė iki 1300 įmonių ir pagal šį rodiklį mes artėjame prie Estijos“, – sakė S. Žutautas.

Pasak jo, Lietuvoje naujų įmonių šiemet padaugėjo dėl kelių priežasčių: pirma – buvo susiaurintos galimybės vykdyti verslą su verslo liudijimu, be to, nuo 2012 m. sausio pagal verslo liudijimą veikiantys žmonės nebegalėjo būti PVM mokėtojais ir jų metinė apyvarta negalėjo viršyti 150 tūkst. litų. Verslo aktyvumą paskatino ir mažųjų bendrijų atsiradimas, nes pagal šią formą kuriamam verslui nereikia 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo, tačiau tuo pat metu joms galioja ribota atsakomybė, panašiai kaip ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Dėl to ši forma yra patraukli pradedančiam verslui.

Visose trijose šalyse daugiausiai naujų įmonių kuriasi šalia sostinių. Estijoje pagal verslumą aktyviausias yra Harjumaa regionas, kuriame yra ir sostinė, ir kiti mažesni miesteliai. Šiame regione verslui patogu dėl infrastruktūros – šalia yra Talino uostas, sukoncentruotos mokslo įstaigos. Svarbu ir geras susisiekimas su Suomija, nes su ja Estijos verslininkus sieja glaudūs ryšiai ir ši kaimynystė yra vienas iš Estijos verslo augimo variklių.

Latvijoje didžioji dauguma verslo įmonių įsikūrusios sostinėje Rygoje ir aplink ją esančiame regione. Ryga yra didžiausias Baltijos šalių miestas ir vienas stambesnių centrų visame Šiaurės Europos regione, be to, joje jūrų ir oro uostai yra šalia vienas kito, todėl besirinkdamos vietą regioninėms atstovybėms, nemažai pasaulinių bendrovių jas steigia būtent Rygoje. Pastebima, kad gyventojai iš kitų šalies regionų keliasi į Rygą, joje kuria įvairias įmones.

Lietuvoje dauguma įmonių kuriasi Vilniuje ir Kaune, nes juose susitelkę daugiausiai verslo organizacijų, užsienio kompanijų atstovybių, mokslo įstaigų ir verslių studentų.

Estijoje daugiausiai naujų įmonių steigiama mažmeninės ir didmeninės prekybos bei transporto sektoriuose. Šalyje taip pat nemažai naujai besikuriančių IT įmonių.

Latvija iš kitų Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad per krizę statybų ir nekilnojamojo turto įmonių steigimas nesumažėjo tiek, kiek Lietuvoje ir Estijoje, tad šių bendrovių ir toliau registruojama nemažai. Latvijoje taip pat populiarūs miškininkystės ir žvejybos sektoriai, kuriuose gausu naujų įmonių. Be to, sunkmečio metu Latvijoje aktyviau steigėsi įvairių paslaugų (aptarnavimo ir administracinių) ir prekybos bendrovės. Vis dėlto daugiausiai įmonių įsteigiama didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje.

Lietuvoje 25 proc. pradedančiųjų verslininkų imasi didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto priemonių remonto. 15 proc. įmonių įsteigiama aptarnavimo paslaugų srityje. Jaunimas dažnai steigia IT įmones, nes joms nereikia didelio pradinio kapitalo, o šis verslo sektorius ypač dinamiškas. 2012 m. labai padaugėjo saulės energetika besiverčiančių ar ketinančių imtis šios veiklos įmonių. Dėl to šiame sektoriuje kyla „perkaitimo“ rizika.



NAUJAUSI KOMENTARAI

RM

RM portretas
Lietuviams nieko nereikia, užtenka ir didesnio minimumo.

max

max portretas
Lietuvoje viskas vyksta veliau, jei apskritai kas vyksta. Mes net krikstijomes veliausiai Europoje. Loozeriu tauta.

JO

JO portretas
Bet lietuviai geresni žulikai.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių