- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išgirdę, kad Lietuvoje puse lūpų kalbama apie galimą taršių automobilių apmokestinimą, latviai išsigando, kad seni dyzeliniai automobiliai užplūs jų rinką.
Penktadienį Seime vykstant Baltijos šalių posėdžiui dėl įsipareigojimų kovai su klimato kaita, Baltijos Asamblėjos (BA) Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininko pavaduotojas Atisas Lėjinis iš Latvijos sakė, kad jo šalyje baiminamasi, jog lietuviai gali užsinorėti išparduoti senus dyzelinius automobilius Latvijoje, jeigu Lietuvoje tokie bus apmokestinti.
„Latviai bijo, kad visos senos dyzelinės mašinos bus parduodamos Latvijoje. Reikia apsvarstyti, kaip sustabdyti jų antplūdį“, - posėdyje nuogąstavimais pasidalijo A. Lėjinis.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas atsakė, kad kol kas apie dyzelinių automobilių apmokestinimą Lietuvoje nediskutuojama.
„Tačiau žinome apie tendencijas, kurios gali pasireikšti. Dyzeliniai automobiliai daro didesnį poveikį žmonių sveikatai, o ne klimato kaitai, bet tai nereiškia kad neturime apie tai kalbėti. Kalbame apie tam tikrus filtrus, kuriuos galima instaliuoti automobiliuose, jie turi veikti tinkamai. Mūsų tikslas - užtikrinti, kad jie būtų instaliuoti ir veiktų tinkamai“, - sakė K. Navickas.
Pasak ministro, jeigu Vyriausybė priimtų sprendimą dėl taršių automobilių apmokestinimo, mokestis būtų įvestas „dėl sveikatos dalykų“.
„Tai būtų tam tikros rinkos valdymo priemonės“, - komentavo ministras.
Pristatydamas Lietuvos įsipareigojimų kovoje su klimato kaita vykdymą, K. Navickas sakė, kad Lietuvos ekonomika darosi vis efektyvesnė, o tai lemia investicijos į mažiau emisijų išskiriančią ekonomiką skirtinguose sektoriuose.
„Kai kalbame apie Lietuvos energetikos strategiją, atrodo, kad skaičiai gana optimistiškai nuteikiantys, bet daug iššūkių yra transporto ir žemės ūkio srityse. Daug diskutuojame apie priemones, kurias reikėtų taikyti, galbūt automobilių mokesčius, taip pat kitas priemones, kurias reikėtų geriau kontroliuoti, ypač kalbant apie techninę automobilių būklę. Taip pat žemės ūkio sektoriuje Lietuvoje ryškios tendencijos kalbant apie cheminių trąšų naudojimo problemą“, - kalbėjo ministras.
Kalbant apie atsinaujinančią energetiką, anot K. Navicko, Lietuva jau 6 proc. viršija Europos Sąjungos (ES) nubrėžtus tikslus.
„Daug dėmesio skiriama vėjo, biomasės energetikai, investuojame į kogeneracines jėgaines, šie žingsniai nukreipti situacijai švelninti“, - sakė K. Navickas.
Ministras pabrėžė, kad vienas miestas, Ignalina, jau baigė renovacijos procesą. Dabar paskelbtos priemonės, kurios daugiau susiję su A+ klasės projektais.
„Ir čia esame aukščiau ES vidurkio, mūsų tikslas - 500 pastatų per metus, nors kai kurie projektai tikrai ambicingi. Kalbame ne tik apie kiekybinius, bet ir kokybinius rodiklius“, - teigė ministras.
Kalbėdamas apie elektra varomas transporto priemones, K. Navickas sakė, kad planuojama šalia automobilių statymo vietų įrengti įkrovimo stotis.
„Tiesa, šiuo klausimu daug priklauso nuo Susisiekimo ministerijos. Norime , kad naujose automobilių statymo vietose, ne miesto centruose, būtų įrengtos dvi įkrovimo stotys“, - sakė K. Navickas.
„Su visuomeniniu transportu susiję projektai - labiau savivaldybių sritis, bet kalbant apie transporto efektyvumą, taip pat norime prisidėti, ir manau, kad galima pasidžiaugti, jog miestuose gerėja dviračių takų būklė, infrastruktūra. Per pastaruosius 10 metų įvyko nemažai pasikeitimų“, - tikino K. Navickas.
Anot jo, pramonės srityje dedamos pastangos ją paversti ją labiau intelektualia, labai daug dėmesio skiriame investicijoms į naujas technologijas, energetinį efektyvumą.
Lietuva 2021-2030 metais kovoje su klimato kaita iš visų šaltinių planuoja investuoti 7,6 mlrd. eurų.
ELTA primena, kad Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę tikino, jog naujų automobilių mokesčių neketinama įvesti, nors dėl taršos reikalavimų apie tai reikia pradėti galvoti. Anot Premjero, atsižvelgiant į lietuvių perkamąją galią, suprantama, kodėl šalies automobilių parkas yra senas. Tačiau, anot Ministro Pirmininko, jeigu bus vykdoma kova su tarša, ji būtų nukreipta, įsigyjant naujus automobilius, o jau turimiems papildomi apmokestinimai neturėtų būti taikomi.
Finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį teigė, kad taršiems automobiliams būtų taikomas ne mokestis, o „finansinė priemonė“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: VERT reikia daugiau galių tikrinant, ar tiekėjų sutartys teisėtos
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trūksta galių reguliuoti nepriklausomus elektros tiekėjus, teigia rinkos reguliuotojo vadovas. ...
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo1
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo1
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...