- Karolis Kaupinis, LRT Televizijos naujienų tarnyba
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į krizę vis labiau smunkanti euro zona kelia abejonių iš krizės sėkmingai lipančiai Latvijai. Šalies vyriausybė turi ambicijų bendrą Europos valiutą įsivesti jau 2014-aisiais, tačiau tokiam sprendimui trūksta gyventojų palaikymo, praneša LRTV Naujienų tarnyba.
Po 2008-aisiais Latviją, kaip ir visą pasaulį, ištikusios ekonominės krizės dalis ekonomikos ekspertų kritikavo šalies vyriausybę, neva mokesčių pakėlimas ir išlaidų karpymas neigiamai paveikė pačius neturtingiausius Latvijos gyventojus, o lato devalvavimas būtų geriausia išeitis kaunantis su krize.
Nepaisant kritikos, Latvijos piliečių sprendimu Valdžio Dombrovskio vyriausybė pernai gavo pasitikėjimą antrai kadencijai ir bendrojo vidaus produkto augimas antrąjį šių metų ketvirtį Latvijoje buvo didžiausias Europoje.
Centro dešiniųjų valdantieji sugebėjo sumažinti biudžeto deficitą nuo 10 procentų 2009-aisiais iki mažiau nei 1,5 procento šiemet ir ėmė viešai skelbti planus 2014 metais prisijungti prie euro zonos, ką šiaurinė šalies kaimynė Estija padarė jau 2011-aisiais.
Tačiau Europos pietums niekaip nesugebant išlipti iš ekonominių problemų ir bendrajai Europos valiutai išgyvenant krizę, latviai nebėra tokie užtikrinti, ar prisijungimas prie euro zonos būtų teisingas sprendimas.
„Mūsų prisijungimas prie euro zonos jokiu būdu negarantuos Latvijos ekonomikos augimo tęstinumo. Tai tik vienas iš įrankių, galinčių padėti. Ar euro įsivedimas pagerins, ar pablogins šalies situaciją, priklausys vien tiktai nuo mūsų“, – sako vyriausiasis Latvijos „Swedbank“ ekonomistas Martinas Kazakas.
„Pritariu suomių pozicijai, teigiančiai, jog šalis geriau paliks Europos Sąjungą, nei mokės skolas tų, kurie patys pridarė sau nenaudingų politinių klaidų“ , – mano Rygos gyventoja Inga Strausa-Godejorde.
Pagal paskutines apklausas tik 15 procentų Latvijos gyventojų pritaria euro įsivedimui, 57 procentai nusistatę prieš. Tačiau Latvijos finansų ministras teigia, jog šalis pasiruošusi bet kuriam scenarijui.
„Manau, jog dabartinės abejonės ilgai netruks, Europos ekonominės situacijos atžvilgiu turėsime gerų arba blogų naujienų. Tačiau Latvija pasirengusi abiem atvejams – tiek euro įsivedimui, tiek jo atidėjimui“, – sako Latvijos finansų ministras Andris Vilkas.
Didžiausias Baltijos šalyse „Swedbankas“ teigia, jog tiek Lietuva, tiek Latvija turi gerus šansus atitikti euro įsivedimui reikalingus Mastrichto kriterijus, tačiau Latvija šiuo atžvilgiu šiek tiek pirmauja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...