- LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Pagrindinė nuotolinio darbo sutarties, kaip darbo sutarties rūšies, idėja yra ta, kad darbuotojas dirba ne darbovietėje, kur įprastai kiekvieną dieną važiuoja jo kolegos, bet namie arba bet kurioje kitoje vietoje“, – apie nuotolinio darbo sutarčių ypatumus pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, advokatė dr. Vida Petrylaitė. Pasak advokatės, šios rūšies darbo sutartyse atstumas nėra nustatytas, todėl populiarėja tokių sutarčių, kai darbdavys yra užsienio valstybėje.
„Kalbame apie intelektinį darbą, tai yra, ten, kur dirbama, pasiekiamas kažkoks konkretus intelektinės veiklos rezultatas ir jis nusiunčiamas darbdaviui. Ilgą laiką tai buvo vadinama ne nuotoliniu, o namudiniu darbu, ir buvo populiaru atlikti fizines funkcijas namie, pavyzdžiui, klijuoti vokus, etiketes, siūti drabužius“, – sako advokatė ir priduria, kad nėra apibrėžta, kas gali dirbti tokį darbą.
Pasak pašnekovės, nuotolinio darbo sutartys yra naudingos tam tikroms profesijų grupėms, pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistams, programuotojams. Ši sutartis laikoma, ko gero, geriausia forma, kai norima derinti darbą ir šeimos pareigas. Taip pat ji naudinga ekonomiškai, nes nereikia kasdien gaišti laiko vykstant į darbą ir iš jo, pirkti išeiginių drabužių, pietauti ne name, o darbdaviui mažėja darbo vietos išlaikymo kaštai.
Plačiau – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo1
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo1
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...