- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet Latvijos rinką papildo beveik 200 naujų lietuviško kapitalo įmonių. Lietuvos verslininkai sako, kad kaimyninėje šalyje vis dar randa laisvų nišų, o štai latviai ilgai ignoruoja Lietuvos rinką – pasak jų, ji yra per maža ir čia neįmanoma dirbti pelningai. Latvijos ekonomistė Raita Karnytė teigia, kad tokia nuostata klaidinga – lietuviai esą puikiai įrodė, kad ir mažoje rinkoje galima uždirbti didelius pinigus.
Latvijos rinka nuo seno viliojo lietuvius. Dar tarpukariu tūkstančiai lietuvių čia ieškojo darbo, nes jau tada Latvija savo išvystyta pramone bei žemes ūkiu gerokai lenkė Lietuvą. Tarpukariu Latvijoje dirbo apie 100 tūkst. lietuvių, daugiausia – gamyklose bei pas ūkininkus.
„Lietuvai ir Latvijai atkūrus nepriklausomybę, lietuviai vėl ėmė plūsti pas kaimynus. Šiuo metu Latvijoje veikia beveik 2,5 tūkst. lietuviško kapitalo įmonių, teikiančių statybos, prekybos bei kitas paslaugas. Nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“ šalyje vykdo ne vieną didelį statybos projektą, vis giliau šaknis Latvijoje įleidžia prekybos tinklai „Maxima“ bei „Iki“, – LRT.lt pasakojo LRT RADIJO korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis.
Šiuo metu Latvijoje veikia beveik 2,5 tūkst. lietuviško kapitalo įmonių, teikiančių statybos, prekybos bei kitas paslaugas.
Kasmet į Latvijos rinką ateina beveik 200 naujų lietuviško kapitalo įmonių. Jų atstovai teigia kaimyninėje šalyje dar vis randantys laisvų nišų. Kaip teigė A. Vaikutis, praėjusią savaitę savo veiklą Latvijoje pradėjo dar viena įmonė iš Kauno – „Obuolių namai“. Įmonė teikia obuolių sulčių spaudimo paslaugas pagal naujausias technologijas, turi klientų visoje Lietuvoje.
Pasak įmonės vadovės Daivos Vaitiekūnienės, jau senokai žvalgomasi į kaimyninės Latvijos obuolių sulčių rinką – čia dar esama nemažai laisvų nišų, tad įmonė tikisi nesunkiai įsitvirtinti kaimyninėje šalyje. Pirmieji bandymai suvilioti latvių klientus vyks Rygoje, prie vieno iš prekybos centrų, kur visą savaitgalį buvo montuojama įmonės technika. Jei netrūks klientų, Rygoje obuolių sulčių spaudėjai žada dirbti iki spalio pabaigos.
LRT RADIJO korespondentas Latvijoje A. Vaikutis pasidomėjo, ar latvių verslininkai domisi Lietuvos rinka. „Jau anksčiau to esu klausęs tuometės Latvijos ekonomikos instituto direktorės Raitos Karnytės. Ekonomistės teigimu, nuo pat pirmųjų nepriklausomybės metų latviai ignoravo Lietuvos rinką teigdami, kad ji yra per maža ir čia neįmanoma dirbti pelningai. R. Karnytės nuomone, tokia nuostata yra klaidinga, nes lietuviai puikiai įrodė, kad ir mažoje rinkoje gali uždirbti didelius pinigus“, – LRT.lt kalbėjo A. Vaikutis.
Lietuvių verslininkai aktyvesni
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, tai gali būti susiję su apskritai didesniu mūsų verslininkų aktyvumu ir naujų rinkų paieška.
„Jei kalbėtume apie prekybos sektorių, puikiai žinome, kokią plėtrą Baltijos šalyse vykdė „Maxima“. Bet nieko atvirkštinio negirdėjome, kad kažkas iš Latvijos vykdytų plėtrą šiame sektoriuje Lietuvoje. Tai šia prasme negalėčiau teigti, kad lietuviai investuotojai bėga iš savo šalies, nes mokestinis ar investicinis režimas Latvijoje daug patrauklesnis, nors nuo kitų metų įsigalioja tam tikri mokesčių politikos pakeitimai Latvijoje, kurie daro investicijų procesą patrauklesniu.
Bet aš manau, kad tai daugiau nulemia ne Latvijos ekonominės politikos pokyčiai, kiek susidomėjimas šita rinka. Baltijos šalys šiuo metu auga tempu, kuris lenkia Europos Sąjungos vidurkį, o mūsų verslininkai traktuoja mūsų kaimynę šalį kaip pakankamai įdomią ir patrauklią“, – LRT.lt komentavo G. Nausėda.
Kodėl latviams nepavyksta to padaryti arba kodėl jie laiko mūsų rinką per maža, nors Latvijos rinka dar mažesnė nei mūsų, pasak ekonomisto, reikia klausti pačių latvių. „Gal jie tiesiog turi kitų alternatyvų, jiems įdomiau skverbtis į kitas rinkas, o gal šiuo metu tiesiog mano, kad Latvijos rinkoje yra pakankamai ką veikti, ir ambicingesnių plėtros planų nepuoselėja“, – pridūrė G. Nausėda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...