- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistų, atlikusių ekspertinę Lietuvos lošimų rinkos analizę, teigimu, jų atliktoji studija yra vienas iš nedaugelio bandymų objektyviai atskleisti daugialypį Lietuvos lošimų rinkos poveikį ekonomikai ir socialiniam gyvenimui.
Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesoriaus Ryčio Krušinsko, nors pasaulyje azartiniai lošimai yra viena specifinio verslo rūšių, (beje, augančių), Lietuvoje ji nepagrįstai „demonizuojama“, viešumoje pabrėžiant dažniausiai tik neigiamus šio verslo aspektus, ir nuošalyje paliekant teigiamus.
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu KTU ekonomistų atlikta „Socialinio ir ekonominio lošimų rinkos poveikio Lietuvoje studija“ yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, prie kurio dirbo penkių žmonių komanda. Studijoje vertinama esamos lošimų rinkos situacija Lietuvoje, ji lyginama su pagrindinėmis tendencijomis, vyraujančiomis lošimų sektoriuje Europoje. Studijoje yra analizuojama politinė ir teisinė Lietuvos lošimų rinkos aplinka, aprašomos institucijos, vykdančios lošimų ir loterijų veiklos priežiūrą. Taip pat, siekiant įvertinti galimas sektoriaus vystymosi tendencijas mūsų šalyje, yra apibendrinama naujausia informacija apie rinkos dydį, struktūrą, rinkos dalyvių finansinį pajėgumą.
„Daugumoje Vakarų valstybių azartiniai lošimai yra laikomi viena iš laisvalaikio praleidimo formų. Ji tampa rizikinga tik tada, kai žmogus turi polinkį į priklausomybę“, – teigia viena studijos autorių tyrėja Agnė Gadeikienė.
Informacijos apie tikrąją lošimų rinkos situaciją šalyje – trūksta
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu nepriklausomų ekspertų – KTU tyrėjų – atlikta lošimų rinkos studija parodė, jog duomenų apie realią lošimų rinkos situaciją Lietuvoje trūksta.
„Nėra įdiegta stebėsenos priemonių, kad būtų galima matuoti azartinių lošimų mastą, visuomenės požiūrį į lošimą, jo sukeliamų problemų lygį. Nėra matuojamas lošimų paplitimas, nėra kaupiama priklausomybių nuo lošimų atvejų statistika“, – vardija viena iš studijos tyrėjų Agnė Gadeikienė.
R. Krušinsko teigimu, paradoksalu tai, kad nesant pakankamai prieinamų duomenų, situacija iš anksto nupiešiama neigiamai.
„Neadekvatus lošimų verslo pateikimas tarsi leidžia suprasti, jog lošimų poveikis visuomenei yra tokio paties masto, kaip alkoholizmo ar emigracijos, nors tai yra labai toli nuo tiesos. Tam, kad Lietuvoje galėtume kalbėti apie racionalius ekonominius ir reguliavimo sprendimus, reikia juos grįsti objektyvia informacija, o ne išankstinėmis nuostatomis. Kai tokia informacija neprieinama, kyla klausimas, kam reikalinga ir kam naudinga ją dažniausiai neigiamai interpretuoti“, – svarsto profesorius R. Krušinskas, KTU EVF Finansų katedros vedėjas.
Pasak jo, yra nemažai laisvalaikio veiklų, pavyzdžiui vandens slidžių sportas, kurios yra rizikingos, suteikia adrenalino, vadinasi, gali sukelti ir priklausomybę, o į įrangos įsigijimą ar nuomą tenka nemažai investuoti.
Lošimų rinkos reguliavimas – vienas iš svarbių iššūkių valstybei
„Daugelyje Vakarų Europos valstybių griežčiau reguliuojamos pačios rizikingiausios lošimų paslaugos, kurias dažniausiai teikia lošimo namai (kazino). To priežastis: statymų ir laimėjimų dydžiai lošimo namuose neribojami, o rezultatas – labai greitas. Todėl pastebima tendencija – kuo valstybė labiau išsivysčiusi, turinti gilias šios srities tradicijas, tuo lošimo namų (kazino) skaičius jose yra mažesnis. Reguliuojant ne tokius rizikingus lošimus pasirenkamas liberalesnis modelis, kai tam tikru lygmeniu ribojami lošimų parametrai, tačiau prieiga prie tokių lošimų yra paprastesnė“, – teigia A. Gadeikienė.
Europos valstybės pasirenka skirtingas azartinių lošimų reguliavimo sistemas, tačiau iš esmės tai – valstybės monopolija arba licencijavimas. Manoma, kad monopolinė azartinių lošimų reguliavimo sistema verslui mažina galimybes vystytis ir konkuruoti. Be to, kai kurių mokslininkų teigimu, ji gali skatinti nelegalių lošimų rinkos augimą.
Pasak KTU EVF profesorės Daivos Dumčiuvienės, Europos Komisija azartinius lošimus priskiria paslaugų sektoriui, kurio veikimo principas yra grindžiamas laisve steigtis ir teikti paslaugas. Nacionalinės reguliavimo sistemos turi atitikti ES teisę, nors valstybėms narėms suteikiama laisvė nustatyti su azartiniais lošimais susijusius tikslus.
„Pastaruoju metu internetiniai lošimai tampa aktualūs dėl jų tarpvalstybinio pobūdžio bei technologinių galimybių plėtros. Dėl šios priežasties Europos Sąjungoje įvardinami aktualūs klausimai, skatinamas tarptautinis institucijų bendradarbiavimas“, – teigia D. Dumčiuvienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų12
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...