- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas (KT) priėmė dalį Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Seimo patvirtinta pensijų sistemos reforma neprieštarauja Konstitucijai.
KT aiškinsis, ar Konstitucijai neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, kad nuo 2019 metų sausio į pensijų kaupimą įtraukiami jaunesni nei 40 metų pilnamečiai asmenys.
„Pareiškėja (Seimo narių grupė – BNS) nurodo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu neproporcingai varžoma asmenų, kurie iki šiol pensijų kaupime nedalyvavo, laisvė patiems savarankiškai priimti sprendimą, ar pradėti dalyvauti pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis“, – pranešė KT.
Vienas Seimo narių kreipimosi į KT iniciatorių, Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas KT sprendimą pavadino svarbiu.
„Svarbus sprendimas galvojantiems apie tai, iš kokių santaupų ar kitų šaltinių reikės gyventi senatvėje. Esame įsitikinę, kad valdančiųjų stumiama dar viena reforma pažeidė piliečių teises, ir Konstitucinis Teismas tai išsiaiškins“, – BNS teigė parlamentaras.
Anot KT, Seimo narių grupė taip pat mano, kad ginčijamos nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir dėl to, kad žmonės gali nedalyvauti pensijų kaupime, tik nustatyta tvarka atsisakę jame dalyvauti.
„Priešingu atveju jie yra įtraukiami į pensijų kaupimą, vadinasi, taip jų atžvilgiu ribojama sutarčių laisvė“, – rašoma pranešime.
KT pažymėjo, jog Seimo nariai nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų jų poziciją, kad asmenų iki 40 metų įtraukimas į sistemą galimai pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, todėl šios prašymo dalies teismas nenagrinės.
Nepriimta nagrinėti ir likusi Seimo narių prašymo dėl pensijų reformos dalis, nes joje nenurodyti jokie kiti straipsniai, jų dalys, punktai ar jų nuostatos. Anot KT, nėra aišku, kiek ir kokių konkrečių teisės aktų nuostatų atitiktį Konstitucijai ginčija pareiškėjai.
KT taip pat pastebėjo tai, kad kai kurie prašyme pateikiami argumentai dėl ginčijamų įstatymų prieštaravimo nurodytiems Konstitucijos straipsniams yra abstraktūs, nėra aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti teisiniai motyvai, pagrindžiantys Seimo narių abejones.
KT taip pat pažymėjo, kad prašymo dalių grąžinimas neatima teisės kreiptis į KT dėl tų pačių klausimų bendra tvarka, kai bus pašalinti šiame KT sprendime nurodyti trūkumai.
M. Majauskas sako, kad kreipimosi į KT iniciatoriai prašymą tikslins: „Patikslinsime ir pateiksime visus reikiamus papildomus argumentus, kur teismui dėl šios reformos gali kilti neaiškumų“.
Parlamentinė opozicija liepos pabaigoje kreipėsi į KT dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos. Iš viso kreipimąsi pasirašė 30 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės narių.
Kreipimosi į KT iniciatoriai sako, kad nuo kitų metų prasidėsianti pensijų reforma pažeis antroje pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėtus lūkesčius, nes daugiau negu 15 metų valstybė formavo lūkestį, kad ji yra pasirengusi stiprinti šį kaupimą, o gyventojai turi rūpintis savo senatve.
Kreipimesi sakoma, kad naujai kuriama pensijų sistema yra socialiai pažeidžiama, neužtikrinanti viešųjų finansų tvarumo ir pažeidžianti solidarumo principą.
Jame pabrėžiama, kad dėl reformos žmonių praradimai ne tik nebūtų kompensuojami, bet toliau didėtų. Pensijų kaupimas, anot autorių, bus iš esmės finansuojamas paties asmens lėšomis, o tai antrąją pensijų kaupimo pakopą paverčia trečiąja.
KT buvo prašyta pasakyti, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo sprendimai leisti „Sodrai“ tapti vienintele anuitetų mokėtoja, nes dabar šią paslaugą teikia trys įmonės ir iš jų galima išsirinkti palankiausią pasiūlymą.
Birželio pabaigoje Seimas pritarė pensijų kaupimo sistemos pertvarkai – atsisakyta „Sodros“ įmokų pervedimų į pensijų fondus, nustatyta nauja kaupimo formulė – 3 proc. gyventojo atlyginimo ir 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama. Siekiant skatinti gyventojus kaupti privačiai, maždaug po 1 punktą mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde.
Nuo 2019 metų sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.
Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijųturto. Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos platina gyvybės draudimo bendrovės).
Pensijų reformos šalininkai teigia, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai tvirtina, kad reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė pataisas dėl pensijų kaupimo reformos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...