- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinė elektros energijos gamintoja „Lietuvos energijos gamyba“ įvertino Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE) plėtros įrengiant penktąjį hidroagregatą galimybes.
Analizės rezultatai rodo, kad šiandieninėmis rinkos sąlygomis elektrinės darbui pakanka esamos 900 MW galios, tačiau jos plėtra svarbi ateityje Lietuvoje užtikrinant pakankamus elektros energijos pajėgumus ir konkurencingą energetiką. Trečiadienį pristatytame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte Kruonio HAE plėtra yra įtraukta į pagrindinių elektros energetikos sektoriaus darbų sąrašą.
Kruonio HAE gamybos pajėgumų išplėtimas numatytas pastatant penktąjį 225 MW galios asinchroninį hidroagregatą. „Lietuvos energijos gamyba“, vertindama penktojo KHAE agregato poreikį, nagrinėjo elektros energijos prekybos, rezervo, reguliavimo ir balansavimo paslaugų prielaidas ir perspektyvas. Po jungčių su Švedija ir Lenkija atsiradimo elektros energijos kainos biržoje krinta, o skirtumas tarp piko ir nakties kainų mažėja (2015 m. vidutinė elektros energijos kaina buvo 41,9 EUR/MWh, 2016 m. – 36,5 EUR/MWh (-13%), piko ir nakties kainos 2015 m. skyrėsi 1,9 karto, o 2016 m. – 1,6 karto).
„Dauguma prognozuojamų komercinės rinkos pokyčių nesuteikia didelių papildomų galimybių komercinei prekybai Kruonyje pagaminta elektros energija. Tuo pačiu aiškiai matome, kad penktojo agregato statyba būtų optimalus sprendimas siekiant trumpiausiais terminais išspręsti Baltijos šalių regiono elektros sistemos patikimumo ir saugumo problemą. Toks universalus agregatas leistų žymiai lanksčiau realiu laiku kompensuoti elektros trūkumą ar perteklių rinkoje – tai taps ypač aktualu, kai Lietuvos elektros energijos tinklas bus sinchronizuojamas su kontinentinės Europos tinklu“, – sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė.
Neseniai paskelbta Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatorių parengta bendra Baltijos šalių elektros sistemos ilgalaikio adekvatumo analizė, parodė, kad Baltijos regione neilgai trukus turi atsirasti naujų patikimų ir lanksčių pajėgumų, kad būtų užtikrintas sklandus elektros sistemų darbas ir patikimas elektros energijos tiekimas. Kitu atveju, sistemai trūks 200 MW galios rezervo.
Didžiausią potencialą Kruonio HAE plėtrai sudaro būtent rezervo teikimo galimybė bei papildomas lanksčių gamybos pajėgumų, galinčių teikti balansavimo paslaugas, poreikis Baltijos regione. Tai bus ypač aktualu Baltijos regione plečiant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, kas taip pat patenka tarp svarbiausių atnaujintos energetikos strategijos tikslų.
„Lietuvos energijos gamyba“ yra visiškai pasiruošusi inicijuoti ir iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros sistema įgyvendinti Kruonio HAE papildomo agregato projektą, siekiant užtikrinti rezervavimo ir balansavimo paslaugų teikimą. Tai padarysime, kai perdavimo sistemos operatorius ir kitos suinteresuotos šalys atsakys į aktualius klausimus dėl to, koks galios rezervo poreikis numatomas dirbant izoliuotame tinkle ruošiantis sinchronizacijai ir po jos, taip pat kokie techniniai reikalavimai bus keliami tokį galios rezervą užtikrinančiam įrenginiui“, – sako Kruonio HAE valdančios bendrovės vadovė.
Šiuo metu jau yra atlikta didelė dalis parengiamųjų KHAE plėtros projekto darbų, numatoma jo įgyvendinimo trukmė siektų apie ketverius metus. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, penktasis Kruonio HAE hidroagregatas būtų pastatytas dukart greičiau ir kainuotų dukart mažiau negu užsienyje, pavyzdžiui, Estijoje, planuojamos investicijos į naujas hidroakumuliacines elektrines. Tokį pranašumą suteikia atlikti parengiamieji darbai bei turima bazinė infrastruktūra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....