Kroviniams išlaikyti – milijoninės investicijos

Kuo toliau, tuo sunkiau uoste bus didinti krovą, reikės dėti didesnes pastangas, kad būtų išlaikyti kroviniai.

Uostas gyvena iš kreditų

Apie tai, kad Klaipėdos uostas atėjo prie ribos, kai didinti krovą bus itin sunku, jau kurį laiką kalba Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

„Jei manote, kad uostas labai gerai gyvena, tai kodėl pas mus tiek daug kreditų. Uosto krovos verslas imlus investicijoms. Kad išsilaikytum turi investuoti ir investuoti. Sustosi ir kiti tave aplenks“, - svarstė jis.

Pavyzdys yra ir jo vadovaujamas „Birių krovinių terminalas“. Per pastaruosius metus į jį investuota per 50 mln. eurų. Prie jau buvusių 4 sandėlių, kurių pajėgumas 110 tūkst. tonų, atidarytas dar 4 sandėlių kompleksas su 130 tūkst. tonų pajėgumu.

Pagal analogiją prie pernai iš vagonų iškrautų 8,3 mln. tonų ir į laivus krautų 7,6 mln. tonų galėtų prisidėti dar keli milijonai tonų. Bet ar taip bus? Svarstoma, kad kilimas gali būti kokie 5–7 proc.

„Birių krovinių terminalas“ šiemet planuoja priimti ir iš vagonų iškrauti apie 9 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų. Gal kokie 8 mln. tonų bus pakrauta tiesiogiai į laivus, likusi dalis išfasuotos, kraunamos į konteinerius ir gabenamos per Klaipėdos konteinerių terminalą.

Šuolių uoste nebebus

Šiemet „Birių krovinių terminalas“ gavo ir naujus gylius prie 101–104 krantinių. Čia išgilinta iki 14,5–15 metrų. Bus galima krauti „Panamax“ laivus su 13,5 metrų grimzle.

Visos tos pastangos, anot V.Dambrausko, iš dalies tam, kad išlaikyti baltarusiškų krovinių srautą Klaipėdos uoste. Ir 17 metrų gylis ateityje tik dėl to. 101–104 krantinės jau pastatytos tokiam gyliui. Kai uosto laivybos kanalas bus išgilintas iki 17 metrų, tų krantinių perstatyti nebereikės, beliks tik papildomai pagilinti.

„Galbūt pas mus per metus bus 15–20 „Post Pamnamax“ klasės laivų. Tegul būna ir vienas, bet, jei mes jo nepakrausime, o Rygos uostas pakraus, kroviniai gali išeiti pas juos. Ir ne tik tas vienas didelis laivas, bet ir mažesni laivai, nes jie turės svertus kaip tą krovinį iš mūsų perimti“, - svarstė jis.

Kas galėjo būti perviliota į Klaipėdos uostą, tas padaryta. Dabar reikės skaičiuoti kiekvieną naujo krovinio partiją.

„Tokių šuolių, kokie buvo Klaipėdos uoste jau nebebus. Atėjome į tą etapą, kai uoste teks skaičiuoti kiekvieną dešimtį tonų krovinių“, - mano V.Dambrauskas.

Visos trąšos – per savą terminalą

Per pastaruosius metus „Birių krovinių terminalas“ vystėsi taip sparčiai, kad ilgesnį laiką jame nesilankius sunku ir atpažinti.

Esminis pakeitimas yra tai, kad nuo žemės paviršiaus nušluotas buvęs naujai statytas „Klaipėdos Smeltės“ šaldytuvų terminalas prie 105–106 krantinių. Vietoje jo jau stovi naujas sandėlis, šalia statomas dar vienas. Iš esmės rekonstruojamos ir 105–106 krantinės su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bazės pirso dalimi.

Šiuo metu „Birių krovinių terminalas“ per metus jau iškrauna 120 tūkst. vagonų su trąšomis. Tas kiekis didžiausias uoste. Antroje vietoje esanti KLASCO per metus iškrauna apie 105 tūkst. vagonų. „Birių krovinių terminalas“ iškraunamų vagonų kiekį planuoja padidinti nei iki 150 tūkst. per metus.

Tikslas yra vienas – visas per Klaipėdos uostą kraunamas „Belaruskalij“ trąšas nukreipti per šį terminalą. „Belaruskalij“ yra 30 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų valdytoja.

Vietoj dviejų dirba – vienas

„Birių krovinių terminalo“ metinė apyvarta siekia apie 35 mln. eurų. Kiek pajamų duoda kiekviena krauta tona, V.Dambrauskas teigė negalintis pasakyti ne tik dėl komercinių paslapčių, bet ir todėl, kad yra daug skirtingų operacijų – ne tik krova iš vagonų į sandėlius, laivų krova, bet ir trąšų fasavimas į didmaišius, jų krova į konteinerius.

Bendras birių krovinių krovos įkainis uoste, anot jo, esantis apie keturis eurus. Toks krovos tarifas nusistovėjo jau 7 metus. Uostas, anot V.Dambrausko, dirba be kainų rezervo.

Pačioje „Birių krovinių terminalo“ bendrovėje dirba 130 žmonių. Apie 100 iš jų darbininkai. Išskirtinis šios bendrovės bruožas yra tai, kad darbininkai uždirba daugiau nei administracija. Darbininkų darbo vidurkis yra 3000 eurų „į rankas“.

„Mes nuėjome kitu keliu nei dauguma uoste. Suprasdami, kad pagrindinis darbuotojas, kuris užtikrina krovos greitį ir kokybę yra darbininkas, davėme jiems dideles algas, bet ir pareikalavome aukšto našumo. Man reikėjo darbininkų, kurių nereikėtų stumdyti“, - sako V.Dambrauskas. Darbininkais šioje bendrovėje dirba ir 14 žmonių, kurie buvo išvykę uždarbiauti į Angliją ar Norvegiją. Per pastaruosius penkis metus iš bendrovės atleistas tik vienas žmogus – už tai, kad iš ryto į darbą atėjo su kvapeliu.

Ten, kur kitur, netgi uoste, dirba 2 žmonės, „Birių krovinių terminale“ dirba vienas. Pagal perkrautas tonas vienam šios bendrovės darbuotojui tenka didžiausias kiekis. Niekur kitur uoste nėra taip, kad 100 žmonių per metus krautų 7,6 mln. tonų ir apdorotų 8,3 mln. tonų vagonais atgabentų krovinių.

Išskirtinis „Birių krovinių terminalo“ bruožas ir tai, kad jame nėra valdybos. Už viską atsako vienas asmuo – bendrovės vadovas, kuris, beje, pats nėra akcininkas. Jo komandą – administraciją kartu su trimis pavaduotojais, buhalterija, juristais, logistais, sudaro palyginti nedidelė 25 žmonių grupė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

To Kaunas

To Kaunas portretas
Su verslo logika, žiūriu, nesi susipažinęs..

Taigi

Taigi portretas
Uostas turi plėstis ir į pietus ir į jūrą. Jei norite gerai gyventi teks su tuo susitaikyti. Pinigais iš dangaus nelyja.

Veronika

Veronika portretas
Pas mus visose srityse yra taip,sneka ,sneka,tariasi nesusitaria,o žiūrek ir per vėlai...miegančių niekas nelaukia.Jeigu daryt tai daryt,o ne peštis ir ginčytis.Aplink kaimynai gudresni ,uosto plėtra reikalinga Melnragėje.Mes stagnatoriai.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių