- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2008 metų valstybės biudžetas buvo sudarytas pažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimus, sako septintą kadenciją Seime dirbantis Gediminas Kirkilas, 2006–2008 metais vadovavęs Vyriausybei.
„Aišku, kad nebuvo išlaikytas (reikalavimas dėl fiskalinės drausmės – BNS), nes buvo pasiūlytos papildomos išlaidos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pripažino G. Kirkilas.
Jis pabrėžė, kad tuomet Seimo narių pageidavimu biudžeto išlaidos buvo padidintos gerokai daugiau nei siūlė Vyriausybė.
Tačiau sprendimas didinti pensijas, anot G. Kirkilo, neprisidėjo prie fiskalinės drausmės pažeidimų. G. Kirkilo teigimu, Vyriausybė tuomet pasielgė teisingai.
„Niekas negalvojo, kad bus krizė. Visų pirma reikia padėti žmonėms. (...) Buvo didelis ekonomikos augimas. Žmonėms paaiškinti, kodėl nekeliami atlyginimai viešajame sektoriuje, buvo neįmanoma. Bet tai nebuvo jokia ateinančios krizės priežastis – atvirkščiai, tai padėjo žmonėms lengviau išgyventi,“ – aiškino G. Kirkilas.
Jo teigimu, būdamas premjeru jis nebuvo susipažinęs su įspėjimais, kuriuos teikė Finansų ministerija. Anot G. Kirkilo, jis ministerijos atstovo Ričardo Kasperavičiaus nepažinojo ir su juo nebuvo susitikęs.
„Dabar tik išgirdau. Nepažįstu“, – komiteto nariams sakė G. Kirkilas.
Jis pripažino, kad krizės išvakarėse valdžia labiau galvojo ne apie netvarų ekonomikos augimą ir galimą jos nuosmukį, o baiminosi dėl bankų, jų gebėjimo atsilaikyti.
G. Kirkilas neneigė, kad jam vadovaujant Vyriausybei, buvo biudžeto nesurinkimo problemų, o tam įtakos turėjo kova su algomis „vokeliuose“. Buvęs premjeras pabrėžė, kad didžiausias jo Vyriausybės laimėjimas buvo gyventojų indėlių iki 100 tūkst. eurų bankuose apdraudimas.
Jis apgailestavo, kad nepavyko įtikinti Lietuvos banką labiau kontroliuoti komercinius bankus.
„Buvo keli tokie bandymai (...), bet pagrindinės tokios griežtinančios kreditų politiką priemonės vistik buvo išimtos Mes norėjome griežtesnio sprendimo, bet centrinis bankas tam prieštaravo“, – po posėdžio žurnalistams sakė G. Kirkilas.
Paklaustas, ar sulaukdavo įspėjimų apie gresiančią krizę, jis pareiškė, kad jų buvo „ne daugiau negu šiandien“.
„Šiandien taip pat yra visokių prognozių (...) bet kad jos labai stipriai išsiskirtų dramatizmu ar kažkuo, to neprisimenu. Mūsų problemos buvo kitokios – galimas ekonomikos perkaitimas, didelė infliacija bei bankų kontrolė“, – teigė G. Kirkilas.
2008 metų balandį G. Kirkilas tikino, kad ekonomika krizės nepatiria – jo žodžiais, apie krizę kalbančiai opozicijai (konservatoriams ir liberalams) tikriausiai yra „krizė galvose“.
Tų pačių metų birželį G. Kirkilas toliau tvirtino, kad šalyje jokios krizės nėra, o spalį jis pripažino, kad Lietuva ima justi pasaulio finansų krizės padarinius.
Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną.
Prieš krizę LB komerciniams bankams leido išvežti pinigus
Krizės akivaizdoje Lietuvos bankui buvo siūloma didinti kapitalo pakankamumo rodiklį šalies bankams iki 8 proc., bet to nebuvo padaryta, sako buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė.
Pasak jos, toks žingsnis būtų pristabdęs Lietuvoje veikiančių užsienio bankų pinigų išvežimą į savo motininius bankus.
„Pati kalbėjau su Lietuvos banko valdybos nariais ir prašiau, kad pakeltų tą kartelę, nes tada tuos pinigus ne taip greitai būtų galima iš Lietuvos išvežti. Bet Lietuvos bankas to nepadarė ir būtų įdomu sužinoti, kodėl“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ji.
Tačiau ji pabrėžė, kad kitam siūlymui – avansu mokėti struktūrinių fondų išmokas – valdžia pritarė.
M. Starkevičiūtė taip pat aiškino, kad, jos nuomone, Lietuvos jokios krizės nebuvo.
„Krizė vyko tik finansų sektoriuje (...). Krizė mus palietė netiesiogiai“, – tvirtino ji.
Pasak jos, jeigu būtų imtasi tinkamų priemonių, krizės efektas būtų, kaip Lenkijoje: „Minimalus. Lenkijos ekonomika net nesmuko“.
M. Starkevičiūtės teigimu, Seimui nereikėjo mažinti atlyginimų: „Nerėkti reikėjo, kad krizė. Ir nemažinti atlyginimų. Iš pensininkų pradėjo atiminėti pinigus, kai visiškai to nereikėjo daryti“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...