Krizė ES jaunimą privertė sugrįžti į tėvų namus: Lietuva – aukso vidury?

Namuose su mama ir tėčiu – toks gyvenimas vis dar arba ir vėl kamuoja kas antrą 18-29 metų europietį. Dažnai tokį sprendimą jaunimas priima neturėdamas kitų galimybių. Tokią situaciją padėjo atskleisti 28 šalyse atliktas ir šiais metais paviešintas “Eurofound” tyrimas, kuriame apklausta per 43 tūkst. žmonių, vyresnių nei 18 metų.

Baltijos šalyse – arba butas, arba maistas

Mūsų šalyje gyvenančių pas tėvus jaunų asmenų 2007 m. buvo 33 proc., o 2011-aisiais – jau 50 proc. Tuo tarpu galinčiųjų sau leisti mažiau atostogauti, padoriai pavalgyti ar prisukančių šilumą Lietuvoje per pastarąjį laikotarpį jaunimo sumažėjo. 2007 m. vargingiau gyvenančių buvo 50 proc., o 2011 m. jaučiančių nepriteklių – jau tik 35 proc. jaunuolių.

Estijoje per minėtą laikotarpį gyvenimą su tėvais pasirinkusio jaunimo nuo 38 proc. sumažėjo iki 33 proc. Tačiau jaučiančių nepriteklių nuo 21 proc. padaugėjo iki 33 proc.

Latvijoje pasiprašiusių pas tėvus per ketverius metus sumažėjo: nuo 38 proc. iki 34 proc. Skelbiama, kad per minėtą laikotarpį jaunimo nepritekliaus mąstai nepakito – išliko stabilūs 37 proc.

Socialinės atskirties suvokimas jaunimo tarpe šoktelėjo Estijoje, o Latvijoje ir Lietuvoje smuko.

Pasitikėjimas vyriausybe sumažėjo visose Baltijos šalyse.

Jaunimo pasitikėjimas savimi Lietuvoje augo, Latvijoje nepakito, o Estijoje sumažėjo.

Optimizmas dėl ateities sumažėjo tik Estijoje, tačiau 2007 m. tarp trijų Baltijos šalių jis buvo didžiausias.

Vyrai į vaikystės patalus grįžta dažniau

Apsigyventi tėvų namuose nutariama priverstinai dėl ekonominių sumetimų. Krizės paliestose šalyse labiausiai kenčia jauni vyrai.

2011 metais tokį nesavarankišką gyvenimą pasirinko 48 procentai jaunuolių.

Tai – 4 proc. dagiau nei prieškriziniu laikotarpiu 2007-aisiais.

18-24 metų amžiaus grupėje kartu su tėvais gyvenančių vyrų yra 68 procentai. Moterų mažiau – savojo lizdelio neturi 59 proc. merginų.

25-29 metų amžiaus grupėje tokių vyrų 35 procentai, o moterų - 26 proc.

Sunkiausia pietuose

Sunkiausia labiausiai krizės paliestų šalių jaunimui Maltoje (85 proc. gyvena pas tėvus), Italijoje (79 proc) ir Vengrijoje (76 proc.).

Mažiau finansiškai nuo tėvų priklausomi yra jauni žmonės Suomijoje (15 proc), Danijoje, Austrijoje ir Vokietijoje (23 proc.).

Lyginant 2007-ųjų ir 2011 metų duomenis šie skaičiai labiausiai šoktelėjo Vengrijoje (+ 36 proc.), Slovėnijoje (+ 21 proc.), Lietuvoje (+ 17 proc.) ir Lenkijoje (+ 15 proc.).

Gyvenančio pas tėvus jaunimo sumažėjo tik Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Vokietijoje. Pastarojoje 2007-aisiais 26 procentai 18-29 metų amžiaus asmenų gyveno su tėvais, o 2011 m. jau tik 23 proc.

Įdomu ir tai, kad nuo 2007 m. jaunimo pasitikėjimas valstybinės institucijomis sumažėjo, tačiau policija pasitikima kaip ir anksčiau.

Nei draugų, nei svečių: kaltas nedarbas

Pas tėvus apsigyvenęs jaunimas neturi finansinių galimybių ne tik įsigyti nuosavą būstą, bet ir išsinuomoti jį su draugais ar bendraamžiais. Jie miega savo senuose vaikų kambariuose, virtuvėje sėdi ir rūbus skalbia kartu su tėvais.

ES tyrimų agentūros „Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis tarp 15 - 24 metų amžiaus žmonių Sąjungoje 2007 - 2011 m. išaugo nuo 15 procentų iki 21 procentų.

• Beveik pusė ES jaunimo nuolat kovoja su piniginiais rūpesčiais.
• 27 proc. respondentų negali sau ne tik leisti keliauti atostogų metu ar įsigyti naujų baldų, bet ir į namus pasikviesti svečių.
• Kas penktas susiduria su kasdieniu skurdu – mažiau valgo, neleidžia sau įsigyti naujų drabužių.

Blogiausia situacija yra Ispanijoje, Kipre, Portugalijoje ir Graikijoje.

“Eurofound” direktorius Juanas Menéndezas-Valdésas įsitikinęs, kad už darbo rinkos ribų atsidūręs jaunimas susiduria ne tik su finansiniais nepritekliais.

"Tai turi įtakos jaunuolių savigarbai, pasitikėjimui savimi ir ateities perspektyvoms. Tokia situacija didina socialinės atskirties riziką", - Vokietijos „Der Spiegel“ teigė “Eurofound” direktorius.

Pas tėvus gyvena:

• Trečdalis turinčių darbą
• Kas antras studijuojantis
• Du trečdaliai nerandančių darbo.

Plačiau apie “Eurofound” tyrimą