Kritikuoja siūlymus mažinti ES biudžetą, kuris ypač svarbus Lietuvai

Lietuvos vadovai antradienį sukritikavo Europos didžiųjų valstybių siūlymus smarkiai apkarpyti būsimą Europos Sąjungos (ES) biudžetą, pabrėždami ES paramos svarbą Lietuvos ekonomikai ir žadėdami kovoti dėl „tinkamo“ finansavimo Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, struktūrinės paramos ir didesnių išmokų žemdirbiams.

Šią savaitę viršūnių susitikime dalyvausianti prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad derybose dėl 2014-2020 metų ES biudžeto „Lietuvai yra svarbios trys pozicijos - žemės ūkio, struktūrinių fondų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas“.

„Svarbiausia, prezidentės teigimu, siekti mūsų šaliai naudingiausio bendro finansinio paketo“, - sakoma prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime spaudai.

D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad ES parama yra labai svarbi Lietuvos ekonomikai, nes iš ES gaunamos lėšos sudaro apie ketvirtį metinio mūsų šalies biudžeto.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius savo ruožtu teigė, kad Lietuva, kaip ir kitos Vidurio Europos šalys, nepritaria raginimams mažinti ES biudžetą, kuris yra svarbus instrumentas siekiant ekonominės ir politinės konsolidacijos.

„Yra pakankamai nemažai didžiųjų ES valstybių, kurios motyvuodamos krize, recesija Europoje, sako, kad tą bendrą biudžetą mažinti“, - LRT radijui sakė A.Kubilius.

„Mes manome, kad Europai, kuri eina finansų, ekonominės politikos konsolidacijos keliu ir siekia politinės konsolidacijos, būtų visiškai nesuvokiama, jeigu taip besivienijančioje Europoje jos vienas iš svarbiausių vienijimosi instrumentų - tai yra biudžetas pradėtų mažėti“, - teigė premjeras.

„Kuo daugiau Europoje bus vienybės, tuo biudžetas ir bendros ES išlaidos turėtų būti didesnės, o ne atvirkščiai. Tai šią poziciją turime apginti“, - kalbėjo kadenciją baigiantis ministras pirmininkas.

A.Kubilius teigė, kad derybos dėl atskirų eilučių „tikrai bus labai atkaklios“, ir Lietuva jose turi laikytis principingai, siekdama adekvataus finansavimo Ignalinos AE uždarymui, struktūrinės paramos nemažėjimo ir spartesnio tiesioginių išmokų Baltijos šalių žemdirbiams artėjimo prie ES vidurkio.

„Mes nesutiksime, jeigu nebus pasiekta, kad ir Ignalinos uždarymui būtų skirta, kaip numatyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje, tinkamas finansavimas, nesutiksime, jeigu mums skiriama struktūrinės paramos dalis, skirtingai nuo kitų centrinės Europos valstybių, pradės mažėti“, - sakė A.Kubilius.

„Visos trys Baltijos valstybės kartu su žemdirbiais sieksime, kad tiesioginės išmokos, lyginant su ES vidurkiu siektų, bent 80 proc. ir tai būtų pakankamai ženkli pažanga lyginant su dabartine situacija“, - sakė A.Kubilius.

Lietuvos pareigūnai kritiškai įvertino praeitą savaitę Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy (Hermano Van Rompėjaus) pateiktą ir žiniasklaidoje paviešintą pasiūlymą dėl būsimo ES biudžeto. Tačiau skeptiškų vertinimų pasigirdo ir kitoje barikadų pusėje, kuri ragina dar labiau apkarpyti išlaidas.

Pagal pateiktą pasiūlymą, Ignalinos AE uždarymo projektams 2014-2017 metais būtų skiriama 210 milijonų eurų. Lietuva ne tik siekia daugiau ES paramos, bet ir nori, kad numatant finansavimą nebūtų numatyta 2017 metų data, taip neužveriant galimybės finansavimą iš ES gauti ir vėliau.

Be didelio džiaugsmo Vilniuje sutikta ir siūloma formulė, kuri numato, kad „visos valstybės narės, gaunančios mažesnes nei 90 proc. ES vidurkis tiesiogines išmokas už hektarą, trečdaliu sumažins atotrūkį tarp jų dabartinių išmokų ir 90 proc. vidurkio kitoje finansinėje perspektyvioje“.

Tačiau projektas leidžia tikėtis, kad nustatant struktūrinės paramos lubas Baltijos šalims gali būti pritaikyta išimtis, kuri leistų įvertinti didžiulį ekonomikos nuosmukį 2009 metais. Tais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas sumažėjo beveik 15 proc.

Išvadų projekte numatoma, kad valstybėms, kurių bendrasis vidaus produktas 2008-2010 metais smuko daugiau nei vienu procentu, paramos „lubos“ būtų padidintos kol kas neįvardijamu skaičiumi, lyginant su bendra taisykle, kad parama negalėtų viršyti 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto.

ES viršūnių susitikimas, kuriame bus tariamasi dėl naujo ES biudžeto, vyks ketvirtadienį ir penktadienį. Į ES biudžetą daug mokančios Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija ragina apkarpyti Europos Komisijos pasiūlytą daugiau nei trilijono eurų biudžetą.

Stebėtojai neatmeta galimybės, kad susitikimas gali žlugt dėl griežtos Didžiosios Britanijos pozicijos - šios šalies premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), reaguodamas į didėjantį britų euroskepticizmą, yra deklaravęs pasiryžimą vetuoti biudžetą, jei jis nebus pakankamai apkarpytas.


Šiame straipsnyje: ESES biudžetasES parama

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių