KPPAR verslo forume – dėmesys neapibrėžtai ekonomikai ir galimybėms išgyventi

  • Teksto dydis:

Didžiausioje Kauno regiono finansų srities konferencijoje „Verslo finansų valdymo iššūkiai neapibrėžtumo aplinkoje“, kurią jau ketvirtą kartą organizavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kauno finansininkų klubas, o moderavo KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius dr. Rytis Krušinskas, buvo aptarta viena iš VMI įgyvendinamos proveržio strategijos POLARIS 2025 krypčių, pirmi pokyčiai pasikeitus finansinės apskaitos įstatymui, dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungos (ES) įvesti griežtų sankcijų paketai prieš šalis agresores – finansinių sankcijų įgyvendinimas Lietuvoje, investavimo strategijų prognozės bei daugybė kitų finansų industrijos aktualijų.

Finansų forumu, į kurį susirinko gausus Kauno regiono verslo atstovų, siekiama padėti rasti atsakymus, kaip dabartinėje ekonomikos situacijoje verslui išgyventi.

Renginio tikslai

Forumo tikslas – pasidalyti naujausia ekonomikos informacija ir finansų valdymo aktualijomis su organizacijų vadovais ir finansų specialistais. Taip pat siekiama diskutuoti bei akcentuoti tai, kas galėtų palengvinti sprendimų priėmimą šiuo daugeliui neramiu neapibrėžtos ekonomikos laikotarpiu.

Kauno finansininkų klubas, veikiantis Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (KPPAR), į nemokamą verslo forumą specialistus pakvietė jau ketvirtą kartą.

„Matome, kad tas ekonomikos neapibrėžtumas sukuria nepasitikėjimo, nesaugumo jausmą – kas bus su verslu, o kartu ir su darbuotojais, investicijomis, ateityje? Todėl šiame renginyje svarbiausia paskatinti dalyvius klausti, domėtis ir gauti atsakymus iš pranešėjų, kad to neapibrėžtumo būtų kuo mažiau. Labai džiaugiamės verslo atstovų aktyvumu – kasmet į nemokamą forumą susirenka vis daugiau Kauno regiono įmonių vadovų, finansininkų, įvairių analitikų, todėl renginys tikrai pasiteisina ir kuria pridėtinę vertę“, – kalbėjo Kauno finansininkų klubo vadovas Mindaugas Bičkauskas.

Jis tikino, kad verslo atstovams svarbiausia išgirsti skirtingas nuomones, idėjas, kaip tokiu metu toliau plėtoti patį verslą, atrasti galimybių, kas tinka būtent tai įmonei. „Kiekvienas forume gali sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus, priimti sprendimus, kaip veikti toliau“, – pridūrė pašnekovas.

Verslo iššūkiai

Iš tiesų dabar verslui iššūkių netrūksta. Kai kuriuos sektorius ypač nualino per COVID-19 pandemiją paskelbti ribojimai. Dabar dar ir energetikos kainos šovė į aukštumas, tad verslui išgyventi tapo kaip niekad sudėtinga.

„Turėjom atlaikyti pandemiją, Kinijos blokadą, dabar vykstantį karą Ukrainoje ir energetinį šuolį, kuris jau visai smaugia verslą. Veiklą pristabdė didžiosios bendrovės, tokios kaip „Achema“ ir „Lifosa“, eilė įmonių taip pat stabdo gamybą ir nėra aišku, ar šie verslai atsigaus. Tokioje situacijoje finansų valdymas tampa ypatingai svarbus, nes reikia pergalvoti visas investicijas, peržiūrėti turimą nekilnojamąjį turtą.

Seniau, kai įmonės turėdavo pelno, galėjo klysti ir atlaikyti nuostolius. Reikia kruopščiai dėlioti atlyginimus, paskolas, energetines išlaidas ir pan. Svarbu dėliotis finansinius prioritetus, nes dabar kalba eina apie išgyvenimą“, – kalbėjo KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Kokia galima pagalba?

Kauno finansininkų klubo organizuojamame forume aptarta dabartinė ekonomikos situacija, analizuotos tarptautinės sankcijos ir jų įtaka verslui, apžvelgti įstatymų pokyčiai. Forume verslo atstovams naudingą informaciją pateikė ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

„Mes neturime pamiršti tos patirties, kurią gavome per pandemiją. Iš to, ką dabar pateikia Vyriausybė, žinoma, kad leidžiama atidėti mokesčius. Be to, jau galime pasidžiaugti, kad Finansų ministerijoje priimtas sprendimas dėl verslui skirtų paskolų palūkanų. Jų metinė norma sieks vos 0,05 proc., tai galima sakyti, kad paskolos – be palūkanų. Dar nėra priimti sprendimai dėl subsidijų ir prastovų, tad galima tikėtis, kad bus pasiūlytos ir kitos pagalbos verslui priemonės“, – kalbėjo VMI viršininkė Edita Janušienė.

Ji nurodė, kad pandeminiu laikotarpiu dėl mokesčių atidėjimo kreipėsi apie 23 tūkst. įmonių, iš kurių apie 2 tūkst. sudarė Kauno regiono verslai. Dėl mokesčių atidėjimo paprastai kreipiasi vidutiniai ir stambieji verslai, tačiau ir smulkieji verslininkai taip pat ieško galimybių lengviau išgyventi sunkmetį.

„Šiame laikotarpyje norėčiau akcentuoti tris dalykus: pozityvumą, kuris mus visus palaiko, partnerystę bei pagarbą vienas kitam. Tai leidžia rasti geriausius sprendimus ir jokia žiema mums bus nebaisi“, – pridūrė E. Janušienė.

Po analitikų įžvalgų forumo dalyviai galėjo įsitraukti į diskusiją ir dar kartą iškelti rūpimus klausimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių