- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kitų metų dirbti su kvitais siūloma leisti ne tik žemės ūkyje ir miškininkystėje, bet ir namų ūkyje, pavyzdžiui, valant namus, prižiūrint vaikus ar neįgaliuosius, tvarkant teritorijas, prižiūrint sodus ir daržus.
Tokį įstatymų pakeitimų paketą Seime užregistravo konservatoriai Edmundas Pupinis ir Kazys Starkevičius.
„Žemės ūkyje ir miškininkystėje paslaugos su kvitais pasitvirtino - nelegaliai, be sveikatos draudimo dirbę žmonės, laisvu nuo kitos veiklos metu gali užsiimti kita veikla - įsigijo kvitus ir ėmė dirbti legaliai arba taip prisiduria prie atlyginimo“, - BNS sakė E. Pupinis.
Pasak jo, idėja plėsti paslaugas su kvitais kilo, nes daugelis paslaugų namų ūkyje teikiama nelegaliai, už jas atsilyginama grynaisiais, nemokant mokesčių: „Šioje srityje yra itin paplitęs nelegalus darbas“.
Anot E.Pupinio, leidus teikti šias paslaugas su kvitais, būtų sprendžiama ir žmonių saugumo problema.
Bedarbis, teikiantis paslaugas pagal šiuos kvitus, nepraranda bedarbio statuso.
„Dabar žmonės dažnai įsileidžia į namus be jokių dokumentų kartais, tai yra neaišku ką, vaikus palieka su nelabai pažįstamais žmonėmis. Su kvitais būtų šiek tiek legalizuota ir atsakomybė būtų“, - teigė E.Pupinis.
Parlamentaras be kita ko pabrėžė, kad ateityje reiktų svarstyti apie dirbančių su kvitais minimalų profesinį išsilavinimą.
K.Starkevičius įsitikinęs, kad dabar apie 70 proc. auklių dirba šešėlyje.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė mano, kad plečiant paslaugų sąrašą, sumažėtų nelegalus darbas, didėtų bedarbių užimtumas.
„Bedarbis, teikiantis paslaugas pagal šiuos kvitus, nepraranda bedarbio statuso“, - BNS teigė ji. Tačiau anot jos, reikėtų konkrečiau apibrėžti paslaugas, kiek laiko jas galima teikti.
Viceministrės teigimu, darbuotojai su darbo kvitais yra patrauklūs darbdaviams, siūlantiems trumpalaikių darbų: „Darbdaviams sumažėja administracinė našta, nereikia sudaryti trumpalaikių darbo sutarčių“.
E.Radišauskienės teigimu, asmenų, teikiančių žemės ūkio paslaugas pagal kvitus, kasmet didėja. 2016 metais su kvitais nors vieną dieną dirbo apie 19,4 tūkst. žmonių, 2015 metais - beveik 18,1 tūkstančio.
Su kvitais teikiamos laikinos arba vienkartinės paslaugos, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, mokymai. Pas vieną darbdavį su kvitu galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas du - iki trijų mėnesių.
Dirbdami su kvitais, žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Jei žmogus suteikia 1750 eurų vertės paslaugų per metus, jis moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...