Kova prieš tarpvalstybinį PVM grobstymą Lietuvai atneštų milijonus eurų

Europos Komisija (EK) imasi kovos prieš tarpvalstybinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą ir ketina atsisakyti nulinio PVM prekyboje tarp valstybių. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos (ES) šalys sutaupytų milijardus, o Lietuvoje biudžetas papilnėtų dešimtimis milijonų.

EK Ekonomikos valdysenos pareigūnas Lietuvoje Marius Vaščega Eltai sakė, kad spalį pateikti pasiūlymai dėl PVM sistemos pakeitimo principų sutikti palankiai ir prasidėjo ekspertinio lygmens derybos. Tačiau iššūkiai laukia dėl vienbalsiškumo.

„Šiais metais pateiksime tolesnius techninius pakeitimus, kurie leistų naujajai PVM sistemai pradėti funkcionuoti 2022 metais“, - Eltai teigė M. Vaščega.

Pasak jo, dabartinė valstybių tarpusavio prekybos apmokestinimo PVM sistema vis dar grindžiama procedūromis, kurios prieš 25-erius metus buvo sukurtos kaip laikinos. Be to, prekes tarpvalstybiniu mastu leidžiama įsigyti nemokant PVM - jis sumokamas prekėms pasiekus kitą šalį, todėl galima sukčiauti.

Taigi, Komisija siūlo, kad PVM pardavėjams būtų sumokėtas toks, koks galioja galutinio vartotojo valstybėje, o jo surinkimas vyktų vieno langelio principu internetu. Tuomet PVM surinkusi šalis turėtų jį perduoti galutinio vartotojo valstybei.

„Esminis Komisijos siūlymų siekis - panaikinti skirtumus tarp tarpvalstybinės ir vidaus prekybos. Trumpai tariant: viena rinka - viena PVM taisyklė, kuri būtų taikoma tarpvalstybinei prekybai ir taip padėtų išvengti sukčiavimo“, - komentavo M. Vaščega.

Pasak specialisto, EK pasiūlymai dėl PVM sistemos pakeitimų orientuojami į tai, kad nulinio PVM tarpvalstybinėje prekių prekyboje nebebūtų. Numatoma, kad pradžioje jis išnyktų prekyboje prekėmis, o vėliau - ir paslaugomis.

„Kaip pereinamąją priemonę taip pat numatome galimybę dabar galiojančią PVM sistemą su nuliniu tarifu leisti taikyti patikimo mokesčių mokėtojo statusą gausiančioms įmonėms. Kitaip tariant, sąžiningoms įmonėms numatoma ir daugiau palengvinimų“, - sakė M. Vaščega.

Pasak EK pareigūno, kadangi numatomi pakeitimai yra susiję su įmonių, o ne fizinių asmenų tarpvalstybine prekyba, galutiniams vartotojams tiesioginės įtakos jie neturės.

Tokius EK siūlymus teigiamai vertina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas Eltai teigė, kad didžioji dalis mokesčių slėpimo schemų nustatoma prekyboje tarp ES šalių.

„Į buhalteriją įtraukiami realiai neįvykę sandoriai, arba nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, sandoriai su neegzistuojančiais ūkio subjektais. Prekiaujama tarp šalių narių - PVM mokėtojų, ir dėl taikomo tarifo susidaro situacija, kad įmonei atsiranda galimybė išvengti mokesčio mokėjimo. Įmonė sukaupia prievolę mokėti PVM ir po tam tikro laiko išnyksta“, - sakė R. Šadianecas.

Pasak jo, daugiausia tokių su Lietuva veikiančių schemų susiję su Latvija, Estija, Lenkija, Bulgarija, Čekija. „Tai daugiausia kaimyninės šalys, jų teisinė sistema labai panaši, automatiškai yra ir ryšiai tarp nusikaltimus darančių asmenų“.

Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė Eltai sakė, kad yra tam tikrų pertvarkos elementų, dėl kurių reikės diskusijų. Tačiau pagrindiniam EK siūlomų pakeitimų tikslui - mažinti sukčiavimą PVM srityje - institucija pritaria ir tikisi, kad dėl pokyčių Lietuvoje nustatomi sukčiavimo mastai mažės.

R. Virvilienė teigė, kad tikėtina, jog EK siūlomiems pakeitimams įgyvendinti būtų naudojama jau dabar egzistuojanti platforma - MOSS, todėl darbo krūvis VMI nepadidėtų.

„Be abejonės, pakeitimų įgyvendinimas reikalautų tiek šios sistemos modifikavimų, tiek atitinkamų teisės aktų (įskaitant PVM įstatymo) pakeitimų“, - Eltai sakė R. Virvilienė.

EK duomenimis, dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM ES šalys narės netenka apie 50 mlrd. eurų, arba 100 eurų kiekvienam ES gyventojui per metus. Šiais pinigais gali būti finansuojamos nusikalstamos organizacijos, įskaitant teroristines. EK skaičiavimais, įgyvendinus siūlomą reformą ši suma būtų sumažinta 80 proc.

M. Vaščegos pateiktais duomenimis, vidutinė PVM nepriemoka ES siekia 11 proc., o Lietuvoje - 26 proc. Tačiau jas lemia ne vien sukčiavimas, bet ir bankrotai, mokėjimų vėlavimai ir kita.

Anot jo, 2015 metais didžiausia PVM nepriemoka buvo skaičiuojama Rumunijoje, Slovakijoje, Graikijoje, Lietuvoje ir Italijoje. Lenkija užima 6-ąją, o Latvija 9-ąją vietas nuo pabaigos.

VMI duomenimis, šiemet sausio 1 dieną bendra PVM nepriemoka buvo 153,3 mln. eurų, pernai - 145 mln. eurų. Eliminavus sumas, dėl kurių pasirašytos mokestinės paskolos sutartys, šios sumos šiemet atitinkamai siekė 138,7 mln. eurų, iš jos pagal patikrinimo aktus - 57,2 mln. eurų; 2017 metais -119,4 mln. eurų, iš jos pagal patikrinimo aktus - 53,1 mln. eurų.

FNTT duomenimis, per 2017 tarnybos į teismą perduotose bylose nustatyta 17,3 mln. eurų žala. Iš jų 8,5 mln. eurų sudaro nesumokėtas PVM.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
PVM reikia IŠVIS atsisakyt, tai buvo laikinas instrumentas ekonomikai HYPER-infliacijos sąlygomis nors kiek paremt... it ramentai susilaužusiam kojas. BET sveikam žmogui ramentai NEREIKALINGI!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių