- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisija (EK) imasi kovos prieš tarpvalstybinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą ir ketina atsisakyti nulinio PVM prekyboje tarp valstybių. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos (ES) šalys sutaupytų milijardus, o Lietuvoje biudžetas papilnėtų dešimtimis milijonų.
EK Ekonomikos valdysenos pareigūnas Lietuvoje Marius Vaščega Eltai sakė, kad spalį pateikti pasiūlymai dėl PVM sistemos pakeitimo principų sutikti palankiai ir prasidėjo ekspertinio lygmens derybos. Tačiau iššūkiai laukia dėl vienbalsiškumo.
„Šiais metais pateiksime tolesnius techninius pakeitimus, kurie leistų naujajai PVM sistemai pradėti funkcionuoti 2022 metais“, - Eltai teigė M. Vaščega.
Pasak jo, dabartinė valstybių tarpusavio prekybos apmokestinimo PVM sistema vis dar grindžiama procedūromis, kurios prieš 25-erius metus buvo sukurtos kaip laikinos. Be to, prekes tarpvalstybiniu mastu leidžiama įsigyti nemokant PVM - jis sumokamas prekėms pasiekus kitą šalį, todėl galima sukčiauti.
Taigi, Komisija siūlo, kad PVM pardavėjams būtų sumokėtas toks, koks galioja galutinio vartotojo valstybėje, o jo surinkimas vyktų vieno langelio principu internetu. Tuomet PVM surinkusi šalis turėtų jį perduoti galutinio vartotojo valstybei.
„Esminis Komisijos siūlymų siekis - panaikinti skirtumus tarp tarpvalstybinės ir vidaus prekybos. Trumpai tariant: viena rinka - viena PVM taisyklė, kuri būtų taikoma tarpvalstybinei prekybai ir taip padėtų išvengti sukčiavimo“, - komentavo M. Vaščega.
Pasak specialisto, EK pasiūlymai dėl PVM sistemos pakeitimų orientuojami į tai, kad nulinio PVM tarpvalstybinėje prekių prekyboje nebebūtų. Numatoma, kad pradžioje jis išnyktų prekyboje prekėmis, o vėliau - ir paslaugomis.
„Kaip pereinamąją priemonę taip pat numatome galimybę dabar galiojančią PVM sistemą su nuliniu tarifu leisti taikyti patikimo mokesčių mokėtojo statusą gausiančioms įmonėms. Kitaip tariant, sąžiningoms įmonėms numatoma ir daugiau palengvinimų“, - sakė M. Vaščega.
Pasak EK pareigūno, kadangi numatomi pakeitimai yra susiję su įmonių, o ne fizinių asmenų tarpvalstybine prekyba, galutiniams vartotojams tiesioginės įtakos jie neturės.
Tokius EK siūlymus teigiamai vertina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas Eltai teigė, kad didžioji dalis mokesčių slėpimo schemų nustatoma prekyboje tarp ES šalių.
„Į buhalteriją įtraukiami realiai neįvykę sandoriai, arba nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, sandoriai su neegzistuojančiais ūkio subjektais. Prekiaujama tarp šalių narių - PVM mokėtojų, ir dėl taikomo tarifo susidaro situacija, kad įmonei atsiranda galimybė išvengti mokesčio mokėjimo. Įmonė sukaupia prievolę mokėti PVM ir po tam tikro laiko išnyksta“, - sakė R. Šadianecas.
Pasak jo, daugiausia tokių su Lietuva veikiančių schemų susiję su Latvija, Estija, Lenkija, Bulgarija, Čekija. „Tai daugiausia kaimyninės šalys, jų teisinė sistema labai panaši, automatiškai yra ir ryšiai tarp nusikaltimus darančių asmenų“.
Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė Eltai sakė, kad yra tam tikrų pertvarkos elementų, dėl kurių reikės diskusijų. Tačiau pagrindiniam EK siūlomų pakeitimų tikslui - mažinti sukčiavimą PVM srityje - institucija pritaria ir tikisi, kad dėl pokyčių Lietuvoje nustatomi sukčiavimo mastai mažės.
R. Virvilienė teigė, kad tikėtina, jog EK siūlomiems pakeitimams įgyvendinti būtų naudojama jau dabar egzistuojanti platforma - MOSS, todėl darbo krūvis VMI nepadidėtų.
„Be abejonės, pakeitimų įgyvendinimas reikalautų tiek šios sistemos modifikavimų, tiek atitinkamų teisės aktų (įskaitant PVM įstatymo) pakeitimų“, - Eltai sakė R. Virvilienė.
EK duomenimis, dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM ES šalys narės netenka apie 50 mlrd. eurų, arba 100 eurų kiekvienam ES gyventojui per metus. Šiais pinigais gali būti finansuojamos nusikalstamos organizacijos, įskaitant teroristines. EK skaičiavimais, įgyvendinus siūlomą reformą ši suma būtų sumažinta 80 proc.
M. Vaščegos pateiktais duomenimis, vidutinė PVM nepriemoka ES siekia 11 proc., o Lietuvoje - 26 proc. Tačiau jas lemia ne vien sukčiavimas, bet ir bankrotai, mokėjimų vėlavimai ir kita.
Anot jo, 2015 metais didžiausia PVM nepriemoka buvo skaičiuojama Rumunijoje, Slovakijoje, Graikijoje, Lietuvoje ir Italijoje. Lenkija užima 6-ąją, o Latvija 9-ąją vietas nuo pabaigos.
VMI duomenimis, šiemet sausio 1 dieną bendra PVM nepriemoka buvo 153,3 mln. eurų, pernai - 145 mln. eurų. Eliminavus sumas, dėl kurių pasirašytos mokestinės paskolos sutartys, šios sumos šiemet atitinkamai siekė 138,7 mln. eurų, iš jos pagal patikrinimo aktus - 57,2 mln. eurų; 2017 metais -119,4 mln. eurų, iš jos pagal patikrinimo aktus - 53,1 mln. eurų.
FNTT duomenimis, per 2017 tarnybos į teismą perduotose bylose nustatyta 17,3 mln. eurų žala. Iš jų 8,5 mln. eurų sudaro nesumokėtas PVM.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...