- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant rudeniui, viešojoje erdvėje grįžo aktyvios diskusijos dėl to, koks turėtų būti minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo 2023 m. Susidariusi nelengva ekonominė situacija, aukšta infliacija, verčia ekonomistus, politikus, darbuotojų atstovus pergalvoti, ar birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos banko (LB) pasiūlytas MMA didinimas nuo 730 iki 867,67 euro, yra tinkamas.
Prezidentūra, profesinių sąjungų atstovai siūlo likti bent prie LB pasiūlyto dydžio, tuo tarpu Vyriausybės narė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, ekonomistai bei verslo atstovai išskiria, kad toks MMA didinimas gali būti keliantis pernelyg daug rizikų šalies finansiniam stabilumui.
Ekonomistas N. Mačiulis mano, kad MMA pakėlus 15–19 proc. kiltų rizika, jog padidės nedarbo lygis ir sumažės darbo vietų skaičius
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) kėlimo klausimo išlieka didelis neapibrėžtumas, kuomet skiriasi verslo ir darbuotojų lūkesčiai. Pasak jo, drastiškai pakėlus MMA, kiltų rizika, kad išaugs nedarbo lygis
Jis tvirtino, kad didelis MMA kėlimas būtų meškos paslauga atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje ir pasaulyje.
Prezidentūra MMA ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) siūlo didinti ir laikytis LB pasiūlymo
Tuo tarpu prezidento patarėja Irena Segalovičienė siūlo didinti gyventojų, visų pirma uždirbančių mažiausiai, pajamas, auginant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), vaiko pinigus.
Be to, anot patarėjos, reikia toliau laikytis numatytų planų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), perskaičiuoti socialines išmokas, o visoms priemonėms finansuoti valstybė dar turi daug laisvės skolintis.
Pasak Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos ekonomikos ir socialinės politikos klausimais teigia, kad su tuo, jog „infliacija ryja pajamų augimą“, susiduria jau ne tik turintys mažiausias pajamas, bet ir dalis vidurinės klasės šeimų. Patarėja mano, kad reikėtų siekti NPD priartinti prie MMA, kuri siekia 773 eurus.
Taip pat ji akcentavo, kad derėtų laikytis tikslo nuo 2023 m. MMA didinti 19 proc. (iki 867,67 euro), ką birželį siūlė Lietuvos bankas.
A. Armonaitė pasiūlė kitokį MMA ir NPD dydį, G. Skaistė idėją sukritikavo
Vyriausybės narių pozicija dėl MMA ir NPD dydžių taip pat nesutampa. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę tvirtino, kad MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti iki 800 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) iki 740 eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą.
Ministrė tvirtino, kad Lietuvos banko skaičiavimai ir siūlymas didinti MMA iki 867,67 euro yra ambicingas ir suprantamas, atsižvelgiant į tai, kad žmonėms reikės susimokėti išaugusias sąskaitas už elektrą ir laukia sudėtingesnis šildymo sezonas. Tačiau, ji teigė nenorinti, kad diskusija dėl žmonių pajamų suktųsi tik apie minimalią algą, kai Lietuvoje jau yra sustiprėjusi vidurinė klasė, kuri dirba nuo ryto iki vakaro ir kuriai taip pat yra nelengva.
Tačiau, tokį siūlymą sukritikavo Finansų ministrė Gintarė Skaistė, tikinusi, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas ir, pasak jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.
Verslo konfederacija A. Armonaitės siūlymą vadina racionaliu, LPSK tikina, kad LB pasiūlytas MMA dydis yra minimali riba
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė taip pat įvertino A. Armonaitės MMA siūlymą. Pasak jos, vien esantis nesutarimas tarp ekonomikos ir inovacijų bei finansų ministrės nuomonių yra nesolidus, o MMA dydis, kurį vasaros pradžioje įvardijo Lietuvos bankas, turėtų minimali riba ir apie mažesnį dydį negali būti kalbos.
Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis aiškina, kad A. Armonaitės pasiūlymas būtų racionalus, atsižvelgiant į šiuo metu esančią situaciją. Pasak jo, MMA neabejotinai turi kilti, tačiau reikėtų iš naujo persvarstyti MMA dydį, nes Lietuvos banko pasiūlytas MMA, Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, šokiravo visus.
LVK vadovas taip pat sako, kad Vyriausybė turėtų pasidalinti naštą ir kalbėti apie spartesnį NPD didinimą. Pasak jo, trišalėje taryboje buvo sutarta su profesinėmis sąjungomis, kad siekis yra, jog MMA ir NPD dydis sutaptų ir tai garantuotų didesnes pajamas mažiausiai uždirbantiems.
Vis tik LPSK vadovė pabrėžė, kad svarbiausia yra, jog darbuotojams mokestinė našta mažėtų, ypatingai mažiausiai uždirbantiems, tačiau labai tikimasi drąsių ir ryžtingų iš Vyriausybės, apmokestinant kapitalą.
Rudenį turėtų būti priimtas galutinis sprendimas dėl MMA dydžio nuo 2023 m., bet kol kas bendro sutarimo viešojoje erdvėje nematoma.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją1
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?3
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...