Konteinerių terminalui gerins verslo sąlygas

Skaidys dalimis

Uoste rekonstruojant 101-104 krantines pasiektas savotiškas atsipirkimo rekordas. Jos atsipirks per 14-16 mėnesių. Visuotinai priimta nuostata, kad vidutinis infrastruktūros rekonstrukcijos Klaipėdos uoste atsipirkimas yra 2,5 metų.

Tarp greičiau atsiperkančių pastaruoju metu rekonstruojamų ar planuojama rekonstruoti krantinių yra ir „Klaipėdos naftos“ naudojamos krantinės.

Į galimai greitai atsiperkančių krantinių sąrašą patenka ir Klaipėdos konteinerių terminalo naudojamos 143 ir 143A krantinės. Rekonstruoti šias krantines Klaipėdos konteinerių terminalas yra paprašęs nestabdant terminalo krovos. Tai padaryti yra sunkiau, bet įmanoma, kai ypač gerai derinami krovos kompanijos ir krantinių statybos bendrovės veiksmai.

Įvairiuose Uosto direkcijos posėdžiuose jau ne kartą kalbėta apie tai, kad vykdant krantinių rekonstrukciją minėtų krantinių veiklos sustabdymas uostui atneštų apčiuopiamos žalos, nes prie jos nuolat plaukia linijiniai konteineriniai laivai.

Netgi būta siūlymų rekonstruoti krantines etapais po 50 metrų. Bet tokia rekonstrukcija labai ilgai užsitęstų. Dabar numatyta tas krantines rekonstruoti dvejais etapais, pirmiau 143, o po to 143A. Kalbėta ir apie tai, kad 143 krantinės tvarkymas gali būti suskaidytas į dvi dalis.

Iki šiol parengtuose dokumentuose buvo numatyta, kad tvarkant atskiras krantinių dalis krova prie jų nevyktų. Bet „Birių krovinių terminalo“ statyba parodė, kad krantines įmanoma statyti nestabdant krovos. Kad taip būtų rekonstruojamos 143 ir 143A krantinės pageidauja ir Klaipėdos konteinerių terminalo vadovybė.

Stovės du dideli laivai

Šiomis dienomis paskelbtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 143 ir 143A rekonstravimo konkursas.

143 krantinė statyta 1998 m., o 2011 m. remontuota. 143A krantinė dvejais etapais statyta 2008 ir 2012 m. Šios atitinkamai 452 ir 330 m ilgio krantinės rekonstruojant pritaikomos ateityje Malkų įlankoje atsirasiančiam naujam 14 metrų gyliui.

Kadangi akvatorijoje bus 14,5 metrų gylis, prie naujų krantinių realiai galėtų stoti laivai su 13,5 metrų gyliu. Tai galėtų būti pakankamai dideli konteineriniai laivai. Tendencija tokia, kad net Baltijos jūroje ateityje plaukios didesni linijiniai konteineriniai laivai.

Po rekonstrukcijos prie Klaipėdos konteinerių terminalo krantinių, kurių bendras ilgis sieks 782 metrus, vienu metu galės stovėti du iki 320 metrų ilgio ir 40 metrų pločio, 120 tūkst. tonų vandentalpos laivai.

Dabar projektinis tų krantinių gylis yra 11 metrų. Prie jų gali stoti laivai su 10 metrų grimzle. Planuojama kiek pravalius akvatoriją iki kol bus išgilinta Malkų įlanka padidinti gramzdą prie tų krantinių dar 20 centimetrų.

Sprendė specifines problemas

2011 ir 2012 m. krantinės 143 ir 143A buvo pritaikomos padidinant jose gylį nuo 10 iki 11 metrų.

Vykdant pritaikymą, buvo dėti papildomi įlaidų lakštai. Tai padaryta nekokybiškai. Atsirado rūdžių, vienoje vietoje krantinė netgi yra išlinkusi. Uosto direkcija turi nemažai papildomų išlaidų nuolat remontuodama tas krantines.

Rekonstrukcija išnešant krantines 1,5 metro į akvatorijos pusę ir nauji iki 23,5 metrų gylio kalami įlaidai išspręstų dabartines krantinių eksploatavimo problemas.  

Vykdant rekonstrukciją numatyta įrengti ir vieną papildomą pokraninį kelią. Taip būtų sudaryta galimybė prie krantinių statyti galingesnius konteinerių krovos STS kranus su 20 metrų pločio vėže.

Svarstant Klaipėdos konteinerių terminalo naudojamų krantinių rekonstrukcijos projektus iškilo ir specifinių tik su konteinerių terminalais susijusių problemų. Dabar su STS kranais Klaipėdos konteinerių terminale galima paimti konteinerius daugiausiai iš 13-os eilių. Laivai su tiek eilių ir plaukia į šią kompaniją. Perkėlus kranto liniją 1,5 metro į akvatoriją paimti konteinerius iš 13-os eilės jau būtų sunku. Nors Klaipėdos konteinerių terminalas planuoja įsigyti naujus, galingesnius STS kranus, bet jis dar norėtų naudoti ir dabartinius kranus. Surastas sprendimas prie krantinių po rekonstrukcijos naudoti plonesnes laivų atmušas.

Rekonstruojant krantines prie jų tuo pačiu numatoma iškasti ir per 31,5 tūkst. kubinių metrų grunto.