- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei trečiadienį iš esmės nutarus, kad geležinkelio ruožas iš Mažeikių į Rengę Latvijoje nėra laikomas svarbiu nacionaliniam saugumui, strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija, kelis mėnesius delsusi priimti sprendimą, ketvirtadienį pagaliau leido „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartį dėl ruožo atstatymo.
Tai BNS patvirtino komisijos pirmininkas Alminas Mačiulis. Anot jo, komisija, gavusi įvairių institucijų išvadas, vienbalsiai nutarė nepradėti planuojamo sandorio patikros.
„Mes nutarėme nepradėti sandorio patikros, nes tokia linija neegzistavo (konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąraše – BNS), ji nebuvo įtraukta nei į magistralinių linijų, nei į pasienio linijų sąrašą. Be to, pasienio linijos – tos, kurios ateina iš trečiųjų šalių“, – BNS sakė A. Mačiulis.
Anot jo, komisijos sprendimas nesusijęs su Vyriausybės trečiadienio sprendimu, nes esą jis dar nepriimtas – klausimas buvo svarstytas Vyriausybės pasitarime, ir tuo nutarimu bus tik patikslinta, kad strategiškai svarbūs pasienio geležinkelio ruožai yra tik su trečiosiomis šalimis.
A. Mačiulis tikino, kad komisija nedelsė priimti sprendimo – ji kreipėsi į įvairias tarnybas, jos pateikė savo išvadas, kad pažeidimų nenustatyta, ir jomis remdamasi komisija priėmė sprendimą.
„Dabar „Lietuvos geležinkeliai“ patys spręs, ką toliau daryti“, – BNS sakė A. Mačiulis.
„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį turėtų pasirašyti su konkursą laimėjusia Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmone „Vitras-S“ – ji darbus pasiūlė atlikti už 9,35 mln. eurų (be PVM).
„Pradėsime sutarties pasirašymo procedūras, kai tik gausime oficialų atsakymą iš komisijos“, – BNS sakė geležinkelių atstovas Mantas Dubauskas.
„Vitras-S“ direktorius Michailas Lipkinas anksčiau BNS sakė, kad kovo mėnesį pasirašius sutartį, įmonė tikrai spės atlikti darbus iki šių metų pabaigos: „Mes suprantame, kad tai prestižinis objektas. Mes turime pajėgumų, inžinerinių resursų, technikos, viską, kad padarytume tuos darbus“.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį sakė, kad ruožas turėtų būti atstatytas iki šių metų pabaigos, kaip ir įsipareigota Europos Komisijai.
„Kol kas indikacijų, kad nespėsime, neturime, bet jeigu taip netyčia įvyktų, manau mūsų partneriai suprastų, nes delsimo specialaus nebuvo, tiesiog valstybė pradeda dirbti su nauju įstatymu dėl nacionalinio saugumo ir jo taikymas, visi tyrimai šiek tiek užima laiko. Interesas mūsų valstybės ir toliau išlieka Rengę atstatyti kuo greičiau, ir kad santykiai su kaimyninėmis šalimis dėl to tiktai gerėtų“, – žurnalistams sakė R. Masiulis.
Beveik 28 mln. eurų vertės Europos Komisijos baudą už Rengės ruožo išardymą 2017-ųjų pabaigoje gavę „Lietuvos geležinkeliai“ ruožą pažadėjo atstatyti iki šių metų pabaigos. Toks įsipareigojimas įrašytas EK 2018-aisiais pateiktame pažeidimo ištaisymo plane.
Prieš dešimtmetį išardytu keliu į Rengę produkciją į Latviją gabendavo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai8
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų1
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...