- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visa Lietuvoje surinkta tara perdirbama: didžioji dalis – atgal į gėrimų pakuotes, tačiau kitos perdirbtos medžiagos pasiekia net automobilių pramonę. Taip sako viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintautas Varnas.
LRT RADIJO klausytojas teiraujasi, koks tolesnis taromatuose surinktos taros likimas, kaip ji perdirbama ir ar atliekama taros kontrolė.
G. Varnas pasakoja, kad, parduotuvėms surinkus butelius, tara iš visos Lietuvos gabenama į šalia Vilniaus esantį skaičiavimo centrą.
„Parduotuvės ir taromatai išrūšiuoja pakuotes atskirai: plastikines, stiklines ir skardines. Taigi į skaičiavimo centrą atvažiuoja trijų rūšių maišai“, – aiškina pašnekovas.
Stiklinės pakuotės išrūšiuojamos pagal spalvas: skaidrus stiklas, žalias stiklas ir rudas stiklas. Tada surinktos pakuotės smukinamos ir toks stiklas važiuoja į įmonę „Kauno stiklas“, kur jis perdirbamas ir iš naujo gaminami buteliai.
„Ten, beje, važiuoja žalias ir rudas stiklas, nes „Kauno stiklas“ gamina žalius ir rudus butelius. Skaidrus stiklas važiuoja į „Panevėžio stiklą“, kur vėl gaminami buteliai“, – patikslina G. Varnas.
100 proc. Lietuvoje surinktos stiklinės taros perdirbama atgal į butelius.
„Metalinės pakuotės išrūšiuojamos į dvi grupes: aliumines arba geležines. Didžioji dalis, 98 proc., būna aliuminių pakuočių“, – teigia G. Varnas.
Jos išrūšiuojamos, supresuojamos ir gabenamos pas perdirbėjus. Aliuminio pakuotės gabenamos į Vokietija, ten – vienas didžiausių perdirbėjų pasaulyje.
„Kadangi mūsų surinktos aliuminio pakuotės yra švarios ir tinkamai išrūšiuotos, jos yra tinkamos gaminti naujas skardines. Perdirbėjas jas išlydo, pagamina didelius 10 tonų aliuminių blokus“, – sako G. Varnas.
Juos perka metalinių skardinių gamintojai ir iš jų daro skardą. Taigi ir visos Lietuvoje surenkamos skardines perdirbamos atgal į gėrimų pakuotes.
„Plastikinės pakuotės skaičiavimo centre supresuojame. Šiuo metu jos keliauja labai toli, net į Rumuniją. Ten vėlgi yra, ko gero, didžiausias Europoje pakuočių perdirbėjas“, – pasakoja specialistas.
Plastikiniai buteliai yra smulkinami ir rūšiuojami pagal spalvas: skaidrus, žalias, mėlynas, rudas ir pan.
„Rumunija turi įvairių galimybių, kaip panaudoti susmulkintas pakuotes. Dažniausiai iš žalių butelių gaminama speciali sutvirtinimo juosta, o iš kitų spalvų butelių 1 gr perdirbtos medžiagos pagaminamas 10 km siūlas. Tas pluoštas dažniausiai naudojamas automobilių pramonėje“, – tvirtina viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“.
Speciali kontrolė, kas buvo laikyta buteliuose, pasak specialisto, nevykdoma, tačiau perdirbimo procese yra įvairios valymo stadijos ir perdirbta produkcija būna saugi.
„Vis dėto, raginame gyventojus atsakingai elgtis ir tarą gražinti be skysčių, jau nekalbant apie chemikalus. Žinome, kad tara surenkama parduotuvėse, į kurias einame pirkti maisto, todėl čia nenorėtume užuosti trąšų ar blogų kvapų“, – viliasi pašnekovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo1
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo1
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...