Kokius galimos koalicijos pasiūlymus ekspertai siūlo pamiršti

Vienos iš galimų koalicijų - Darbo partijos, socialdemokratų ir „Tvarkos ir teisingumo“ - rinkiminės programos piliečiams žada naujovių: didesnę mėnesinę algą, progresinius mokesčius, labiau skatinamą tėvystę ir motinystę. Tačiau pramonininkai, ekonomistai ir mokesčių ekspertai dalį pasiūlymų jau siūlo užmiršti, nes kartais ir tos pačios partijos viena idėja prieštarauja kitai.

Pavyzdžiui, Darbo partija gyventojams siūlo 1,509 tūkst. litų minimalią mėnesinę algą (MMA), socialdemokratai – 1 tūkst. litų, o “Tvarka ir teisingumas” - 1,8 tūkst. litų. Šių metų vasara MMA buvo padidinta nuo 800 litų iki 850 litų.

„Aš manau, kad pasiūlymai didinti MMA buvo rinkiminiai pažadai, agitacijos dalis ir juos reikia užmiršti, tai tas pats kaip pasiūlyti gyventojams per ketverius metus išsikelti gyventi į Mėnulį ar kitą utopiją. Tai yra įmanoma vieninteliu atveju, jeigu Lietuvoje būtų labai didelė infliacija, reikėtų atrišti litą nuo euro, tai yra panaikinti valiutų valdybos modelį, ir masiškai spausdinti litus. Kita vertus, MMA padidinimas labiausiai atsilieptų valstybiniam sektoriui, nes jis nedirba šešėlyje, tuo tarpu daug smulkaus verslo dirba šešėlyje, o žymiai pakėlus MMA dalis verslo gali pereiti į šešėlį, priešingai nei valstybinis sektorius, todėl šaliai tektų dar labiau skolintis, kad valstybės tarnautojams būtų galima išmokėti atlyginimus“, - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

„Iš tiesų, 2004-2008 m. kadencijos metu pavyko MMA pakelti daugiau kaip 80 proc., todėl per visą ateinančią kadenciją MMA padidinimą nuo 850 iki 1509 Lt dar galima įsivaizduoti. Vis dėlto yra vienas „bet“ – tada išgyvenome Lietuvos ekonomikos aukso amžių, o ūkis buvo ties perkaitimo riba ir net už jos. Dabar gi kovojame su daugybe vidaus ir išorės iššūkių, kurie smarkiai susiaurina veiksmų laisvę. Dar skeptiškiau vertinčiau šio tikslo įgyvendinimą per vienerius metus, t.y. iki 2013 m. pabaigos. Mėginimas veikti „per jėgą“ turėtų dramatiškų pasekmių darbo rinkai“, - teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Naudėda.

Pasak jo, vertinant socialdemokratų pasiūlymą MMA didinti iki 1 tūkst. litų, šis tikslas yra neambicingas, jei kalbama apie planus MMA padidinti per visą jų kadenciją.

„Jeigu pakelti MMA, tai būtų verslą sunkinantis pasiūlymas, nes iškarto padidėja gyventojų pajamų, „Sodros“ mokesčiai. Galima statistiškai pažiūrėti, kiek verslas pelningas ir greičiausiai visą pelną suvalgytų gyventojų pajamų ir kiti mokesčiai, o tai reiškia, kad nelieka jokio pelno investicijoms. Aišku, galima sakyti, kad didinant algą skatinamas vartojimas, tačiau verslui jau galima sakyti, bus lengvai įgyvendinamas ir kitas pasiūlymas: įmonėms, kurių apyvarta iki 1 mln. litų, būtų taikomas 0 pelno tarifas, nes pelno paprasčiausiai neliks“, - dėsto mokesčių konsultacijos įmonės „Fidexperta“ steigėja ir ekspertė Rūta Bilkštytė.

Su siūlomomis mokesčių reformomis prisimena ir baudžiavą

Savo rinkimų programoje socialdemokratai deklaravo, jo pakeis „konservatorių „naktinės mokesčių reformos“ sprendimus“ ir įves ne tik progresinius mokesčius, bet ir turto mokestį turtingiesiems, mokestį prabangos dalykams, skirtingą nekilnojamojo turto mokestį fiziniams asmenims, priklausomai nuo turto vertės.

„Jei būtų dar viena naktinė mokesčių reforma, manau, ne vienas verslininkas į Estiją persikels, bet sulauksime dar kokio tūkstančio verslininkų, kurie į kitas šalis perkels verslus. Manau, kad mokesčiai turėtų būti įvedami tik susitarus su verslininkais ir visuomene bei tikrai ne nuo kitų metų sausio 1 d. Dėl prabangos mokesčio, Lietuva jau suprato, kad tokio mokesčio administravimas kelis kartus viršija gaunamą nauda ir aš manau, kad taip tiesiog bus iškraipoma rinka, - sako S. Besagirskas. - Progresyvios šalys eina link to, kad apmokestinami turėtų būti tik du dalykai, tai yra pajamos ir darbas, visa kita yra XV-XVI a. reliktas, o mes vis bandome grįžti prie tų laikų - gal dar sugalvosime baudžiavą grąžinti? Na, aš suprantu, kad daug šalių turi nekilnojamojo turto mokestį, bet visur yra kalbama, kad jo reikia atsisakyti ir tų viduramžių reliktų neturi būti, geriau apskritai Lietuvoje turėkime 5 mokesčius ir juos turėkime šiek tiek didesnius, nei daug pinigų ir laiko kainuojančių mažų mokesčių.“

Pasak jo, jei bus daug smulkių mokesčių, biudžetas pajamų gaus iš konsultantų ir teisininkų, nes prasidės bylinėjimosi procesai, reikės iš naujos nustatyti tvarkas, vertinti turtą ir taip toliau.

„Žmonės dirbs ne tam, kad uždirbti sau, darbuotojams ar Lietuvai pinigų, o tam, kad bylinėtis ir išvengti mokesčių. Manau, kad apie jokių naujų mokesčių įvedimą negali būti kalbos ir reikia atsisakinėti mokesčių paliekant pačius efektyviausius“, - sako S. Besagirskas.

Pensijas ir motinystės skatinimą sieja su lozungais

Partija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo keisti motinystės ir tėvystės skatinimą: valstybė išmoką garantuotų 3 metams tokiomis proporcijomis: „pirmaisiais metais - 100 proc., antraisiais - 70 proc., trečiaisiais - 50 proc. atlyginimo.“ Šiuo metu tėtis arba mama gali rinktis iš dviejų modelių: eiti motinystės atostogų metams ir gauti 100 proc. buvusio atlyginimo arba eiti dvejiems metams ir pirmuosius metus gauti 70 proc. atlyginimo, o antraisiais – 40 proc., tačiau kartu suteikiama galimybė dirbti neprarandant išmokos.

„Mes ir taip labai stipriai remiame motinystę, aš suprantu, kad mes turime gimstamumo problemą, bet, manau, kad dabar sistema yra pakankamai gera, kai nuo antrų metų motinos gali eiti dirbti neprarandant motinystės išmokos. O kuo ilgiau būnama su vaikais, nors vaikai ir gauna daugiau dėmesio, prarandamas noras ir įgūdžiai grįžti į darbo rinką. Manau, geriau tvarkos nekeisti, bet svarbiausia - ko gi siekiame? Jei priauginsime daugiau vaikų, daugiau jų išvažiuos į Angliją, Airiją ir kitur. Mums reikia ne daugiau žmonių, o kad tie, kurie išvažiuoja, neišvažiuotų. Vaikų gali gimti labai daug, bet kad jie kurtų pridėtinę vertę Lietuvai, reikia kurti palankias verslo sąlygas, darbo vietas“, - siūlo S. Besagirskas.

„Skatinant motinystės, tėvystės išmokas, iš karto padidėja gimstamumas ir ateityje yra užtikrinamas, mano nuomone, geriausias pensijos kaupimas. Net jiems ir išvažiavus, vaikai siunčia perlaidas tėvams arba galiausiai tuos pačius pensininkus išsiveža. Juk ir dabar yra daug išvažiavusių, o perlaidos vis tiek plaukia. Tad, manau, jeigu Lietuvoje gims daugiau vaikų, kad ir kiek jų išvažiuotų, vis tiek nauda Lietuvai bus“, - sakė R. Bilkštytė.

Socialdemokratų programoje numatytas MMA ir pensijos susiejimas su vidutiniu darbo užmokesčiu. MMA turėtų būti ne mažesnė nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o vidutinė pensija - ne mažesnė nei 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Manau, kad nėra šalių, kurios pririša MMA ar pensijas prie vidutinių atlyginimų, be to, kokį mes darbo užmokestį turime omenyje, oficialų, ar įvertiname šešėlį? Bet toks reguliavimas mažina šalies konkurencingumą, reikia ne dirbtinio reguliavimo, o leisti žmonėms ir verslui uždirbti: per principą atimkime iš to, kas turi, paskatinkime juos dar mažiau dirbti, bet būkime visi biedni, bet vienodai teisingi, yra grįžimas prie socializmo. Manau, tai yra atgyvenęs dalykas, nes mes nestosime į Nepriklausomų valstybių sandraugą, nesijungsime prie Kubos, ar dar kažkaip bandysime jį grąžinti. Einame rinkos ekonomikos keliu ir turime orientuotis kaip galima daugiau uždirbti, pritraukti daugiau investicijų, o ne kaip iš tų, kurie legaliai moka, atimti ir perskirstyti“, - dėsto S. Besagirskas.

„Užsikimšus ausis ir nenorint vertinti objektyvių apribojimų, malonu girdėti tokį lozungą. Deja, jis nesuderinamas su tuo pat metu teikiamais siūlymais mažinti darbo mokesčius, nustatyti „Sodros“ įmokų „lubas“ ir panašiai. Belieka kliautis, kad surinksime pinigus iš šešėlinės ekonomikos, tačiau, neišgirdus konkrečių siūlymų kaip ketinama ištraukti pinigus iš šešėlio, visiškai neaišku, kodėl naujajai valdžiai šioje srityje turėtų sektis geriau nei ankstesniajai“, - sako G. Nausėda.

Dėl daugiabučių renovacijos pasigenda konkretumo

Darbo partijos pasiūlymas sukurti efektyvų valstybinį būsto renovacijos fondą, „kuris padengtų 100 procentų renovacijos sąnaudų, kompensuojamų iš gyventojų už šildymą sutaupytų lėšų bei nukeltų nuo žmonių pečių būtinybę bendrauti su bankais, imant paskolas būsto renovacijai“, anot ekspertų, yra nekonkretus.

„Raimondas Kuodis šitą dalyką siūlė jau ir dabartinei valdžiai, bet pagal šitą nuostatą galima sukurti mažiausiai dešimt variantų, dalis jų bus visiška nesąmonė, o dalis veiks labai gerai. Manau, kad dabar ši nuostata nieko nepasako. Iš esmės visi esame už tai, kad renovacijos programa gyventojams būtų priimtina, nedidėtų valstybės įsipareigojimai ir procesas vyktų sparčiau, tačiau koks turėtų būti pasirinktas modelis – dar turi būti diskutuojama“, - sako S. Besagirskas.

„Tai, kad renovacijos modelį būtina keisti, patvirtina faktas, kad ankstesniajai programai taip ir nepavyko „įpūsti gyvybės“, nors net keletą kartų mėginta ją reanimuoti, - teigia G. Nausėda, manantis, jog Darbo partijos tikslas renovuoti 25 proc. daugiabučių yra realus. - Manau, kad pakeitus sistemą ir perėmus atsakomybę savivaldybių administruojamiems fondams per kadenciją įmanoma atnaujinti net iki trečdalio daugiabučių gyvenamųjų namų.“

Primena neapmokestinamas turtuolių pajamas

Vienas pagrindinių socialdemokratų pasiūlymų – Lietuvoje įvesti labiau progresinę mokesčių sistemą taip pat sulaukė ekonomistų kritikos.

„Aš asmeniškai esu už progresinius, bet su sąlyga, kad mokesčius mokėtų visi. Tačiau Lietuvoje mokesčių labai didelė dalis žmonių nemoka ir dirba šešėlyje, tad progresiniai mokesčiai tik dar labiau paskatintų šešėlį arba būtų mėginama jų išvengti. Kitas dalykas, manau, jog žmonės gaunantys 5-6 tūkst. litų popierinį atlyginimą dar priklauso vidurinei klasei, jie nėra turtingieji. O bendras ES tikslas yra, kad augtų vidurinioji klasė, nes ji skatina kokybiškų produktų, paslaugų pirkimą, tai yra intelektualiausia žmonių dalis ir taip toliau – niekas vidurinės klasės progresiniais mokesčiai neapmokestina. Be to, mes kalbame, kad skatiname inovacijas, esame aukštą pridėtinę vertę kurianti šalis, tad, jei šią sritį dar labiau apmokestinsime, nežinau, gal sodinsime, atsiprašau ūkininkų, morkas, gaminsime nekokybiškus baldus ir viskas, nes niekas neateis į aukštųjų technologijų sektorių. O įmonės, kurios veikia tiek farmacijos, tiek aukštųjų technologijų srityje, jos tiesiog perkels savo verslą į kokią nors gretimą šalį, tai yra labai paprasta“, - svarsto S. Besagirskas.

„Pas mus kai kurios pajamos yra visiškai neapmokestinamos, o darbo užmokesčio progresinis apmokestinimas jau egzistuoja, nes yra neapmokestinamasis pajamų dydis. Jeigu progresiniai mokesčiai būtų įvedami visoms pajamoms, pavyzdžiui, jeigu gauni bet kokias didesnes nei 1 mln. lito pajamas, turi sumokėti 3-5 proc., tada progresinis apmokestinimas turi prasmės, ypač kai kalbame apie visiškai neapmokestinamas pajamas. Dabar Lietuvoje yra labai didelės žirklės tarp pajamų apmokestinimo apskritai, - primena R. Bilkštytė. - Aš manyčiau, kad didesnes pajamas yra lengviau uždirbti nei mažas, pavyzdžiui, žmogus, kuris uždirba 20 tūkst. litų, vargu ar eitų dirbti už 2 tūkst. litų, tad progresyvumas tam tikro teisingumo turi. Tačiau jei vienos pajamos toliau bus apmokestinamos ir dar didesniu progresyvumu, o kitos pajamos – ne, tai bus paskata vienas pajamas keisti kitomis. Apskritai, progresiniai mokesčiai turėtų būti taikomi ne viduriniajai klasei, t.y. ne nuo 5 tūkst. litų atlyginimo, o nuo žymiai didesnių sumų ir ne tik nuo darbo pajamų.“

DELFI skelbė, jog politikų pajamos gali siekti milijonus, o mokesčiai – iki 2 proc.

Žada du neįmanomus dalykus

R. Bilkštytė, palyginusi trijų galimos koalicijos partijos pasiūlymus ekonomikai, sako pastebėjusi neatitikimų.

„Pastebėjau keistą neatitikimą: siūloma ir didinti MMA, ir skatinti verslumą, tačiau negalima daryti abiejų dalykų iš karto, nes didinant MMA, verslas tikrai nebus skatinamas. Kartais viena tezė prieštarauja kitai“, - teigia ji.

Mokesčių ekspertė sako pasigedusi siūlomų struktūrinių reformų mokesčių sistemai, o S. Besagirskas antrina, jog jam peržiūrėjus programas susidarė įspūdis, kad jose pateikiamas idėjų kratinys.

„Nei viena iš šių partijų neturi jokios mokesčių reformos idėjos, kaip gauti papildomai pajamų, suteikus apmokestinimo nuolaidas. Yra tik kalbama apie tai, kaip tas pačias pajamas iš jau esančių mokesčių didinti ar mažinti, tačiau negalvojama, kaip per per mokesčių lengvatas pritraukti daugiau pajamų. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje yra skatinamas holdingo bendrovių kūrimas, intelektinio turto įmonių steigimas, kurios gali pritraukti investicijas iš užsienio, - dėsto R. Biklštytė. - Nepastebėjau, kad partijos matytų būdų mokesčiais pagerinti situaciją Lietuvoje, tačiau Latvija tai padarė pakankamai sėkmingai ir dabar eina į priekį, o Lietuva pagal mokesčių sistemą pasilieka užribyje.“

„Mes esame periferinė valstybė, šalia mūsų yra Baltarusija, Kaliningradas, lenkai, kurie taiko labai daug mokesčių lengvatų ir mes prie to turime taikytis, tai tikrai neišvengiama, - sako S. Besagirskas, komentuodamas vieną iš socialdemokratų pasiūlymų taikyti daugiau PVM lengvatų. - O kaip parodė viešbučių atvejis, lengvatiniai tarifai valstybei kartais atsiperka, nes nors viešbučiai sumokėjo mažiau PVM, jie sumokėjo daugiau kitų mokesčių. Antra vertus, manau, kad pagrindinė priežastis kodėl nevyksta renovacija yra lengvatiniai tarifai šildymui ir kompensacijos už šildymą, kurios neskatina šildymo taupyti.“

Tačiau, pasak jo, paskaičiavus galima įvertinti, kurios lengvatos valstybei atneštų daugiau pajamų, o kurios bus naudingos tik vienai grandžiai, pavyzdžiui, sumažinus PVM mėsai, gali nutikti taip, jog mažesni mokesčiai bus naudingiausi mėsos pardavėjams, tačiau kainos vartotojams nesumažės, o į Lietuvą toliau keliaus mėsa iš Lenkijos.

Vienus siūlo atleisti nuo pelno mokesčio, kitiems – reguliuoti viršpelnius

Pasiūlymą diferencijuoti pelno mokesčius įmonėms, priklausomai nuo jų apyvartos, pateikė Darbo partija: ji rinkiminėje programoje numato taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą įmonėms, kurių apyvarta nesiekia 1 mln. litų.

„Manau, kad šita nuostata yra labai reali ir labai protinga, kad mažos įmonės neapsikrautu darbu apskaityti pelną, nes šio mokesčio apskaita yra sudėtinga, o daugiausiai jo į biudžetą sumoka vidutinės ir didžiosios įmonės, kai mažosios įmonės sumoka palyginti juokingas sumas. Be to, pelno mokesčio apskaita įmonėms kainuoja gerokai brangiau, jei vertinti buhalterių darbą, negu valstybės gaunama nauda iš to mokesčio“, - mano S. Besagirskas.

„Nesinorėtų, kad mokesčių inovacijos skatintų priverstinį ir dirbtinį verslo skaidymą, siekiant išvengti mokesčio mokėjimo, - kitą problemą mato G. Nausėda. - Pelno mokesčio tarifas turėtų būti mažas, o išimčių reikėtų taikyti kiek įmanoma mažiau.“

Tačiau kitas Darbo partijos pasiūlymas – reguliuoti monopolistų viršpelnius, anot pašnekovų, taip pat sunkiai įgyvendinamas.

„Nuostata yra gera, bet ir prezidentei, kuri tokią nuostatą yra išsikėlusi, nepavyksta jos įgyvendinti. Per daug yra suinteresuotų viršpelniais, aš bijau, kad to nelabai pavyks pasiekti“, - mano S. Besagirskas.

DELFI skelbė, jog Lietuvoje buvo siūloma reguliuoti prekybininkų antkainius, tačiau vėliau tokio sumanymo atsisakyta.

Be to, Darbo partijai pasiūlius „ūkio šakoms, užsiimančioms gamyba ir ne mažiau kaip 20–30 procentų savo produkcijos realizuojančioms vidaus rinkoje, formuosime tokią apmokestinimo sistemą, kuri leistų sumažinti gamybos savikainą“, pašnekovai pastebi neatitikimų su Europos Sąjungos (ES) teise.

„Tai prieštarauja mažiausiai trims ES teisės aktams, o jei mes diskriminuosime įmones pagal tai, kurios eksportuoja, o kurios gamina vidaus rinkai, tai yra nekompetentinga“, - mano S. Besagirskas.

„Nekonkretizavus, kas turima omenyje, sunku suvokti tokius pasiūlymus. Man kaip ekonomistui apskritai nepriimtinas skirtingo statuso suteikimas vidaus rinkai ir eksportui gaminančioms įmonėms, skirstymas į valiutą ir litus uždirbantį verslą. Esant laisvai importo konkurencijai, ir vienos, ir kitos bendrovės yra lygiavertės, todėl jums turėtų būti taikomos vienodos sąlygos. Žinoma, čia nekalbu apie monopolizuotas arba oligopolizuotas ūkio šakas“, - sako G. Nausėda.

Prieštaraujančiu ES teisei vadinamas ir kitas Darbo partijos pasiūlymas - ne mažiau kaip 10 proc. viešųjų pirkimų būtų vykdyti iš smulkių įmonių.

„Tai irgi yra diskriminacija ir manau, kad dėl to tik išbrangs pati viešųjų pirkimų sistema. Be to, tokius suvaržymus lengva apeiti, smulkios įmonės gali tapti pirkimo sandorių tarpininkais“, - sako S. Besagirskas.

Verslo priežiūros pertvarką vadina neesmine, bet progresyvių mokesčių nori

Darbo partijos pasiūlymas įtvirtinti, kad mokesčių įstatymai negali būti keičiami dažniau kaip du kartus per ketverius metus, valstybės investicijų programą tvirtinti penkmečiui, „Tvarkos ir teisingumo“ idėją svarstyti trimečius biudžetus ekonomistai vadina neesminiais.

„Lietuva pastaraisiais metais pasižymėjo didžiuliu mokesčių nestabilumu, galbūt mokesčių pakeitimas kartą per du metus yra per drastiškas ir pakaktų numatyti kartą per metus terminą, bet svarbiausia ne keitimo dažnis, o kokybė, kad nebūtų netyčia penktadienį gimę mokesčiai pirmadienį priimami. Be to, jei tik po dviejų metų galima klaidas ištaisyti, galime patekti į spąstus“, - sako S. Besagirskas.

„Nusistatyti terminą, kad mokesčių įstatymai būtų keičiami ne dažniau kaip du kartus per ketverius metus, nežinau, ar būtų labai naudingas, nes kartais mokesčių įstatymai ne tik pasunkina verslo veiklą, bet ir palengvina. Galbūt būtų logiška mokestinius pakeitimus susieti su biudžeto tvirtinimu“, -analogiškai siūlo R. Bilkštytė.

„Iniciatyva sveikintina, tik ar ji neatsigręš prieš pačius jos autorius?, - klausia G. Nausėda. - Ekonominei situacijai susikomplikavus, gali tekti didinti mokesčių naštą arba keisti jų tvarką. Jeigu keitimų limitas jau išnaudotas, teiktų „sukandus dantis“ laukti to momento, kada užsidegs žalia šviesa arba atšaukti tokios griežtos sistemos galiojimą. Kad ir kaip bebūtų, aš asmeniškai pasisakyčiau už automatines žaidimo taisykles, kurios minimizuoja neprognozuojamų veiksmų ir paprasčiausio voliuntarizmo tikimybę.“

Valstybės investicijų programą ekonomistai taip pat siūlo susieti su Seimo kadencija, o trimetį biudžetą vadina mėginimu išrasti dviratį, tačiau jų dėmesį patraukė kitas Darbo partijos pasiūlymas - mažindami verslą kontroliuojančių įstaigų iki 15.

„Tai visiškai nesvarbu, jei turi 100-a kokių nors katinėlių, kurie kartais įkanda ir vietoje jų išsiaugini 15-a liūtų, tai geriau grįžti prie 100 katinėlių. Esmė ne kiek jų bus, o kaip jos veiks - labai svarbu, kad būtų įtvirtinta nuostata, jog pirmą kartą atėjusi patikrinti kontroliuojanti įstaiga numatytų kas ir per kiek laiko turi būti pataisyta, o bausti pirmą kartą galėtų tik išimtinais atvejais, na, pavyzdžiui, kai užteršiamas miesto geriamasis vanduo“, - svarsto S. Besagirskas.

„Tikslas gražus, tačiau visų ankstesniųjų valdžių ketinimai ir realūs veiklos rezultatai skyrėsi kaip diena ir naktis, Norisi tikėti, kad šį kartą bus kitaip“, - teigia G. Nausėda.

„Tvarkos ir teisingumo“ pasiūlymas įvesti ne progresinių, o progresyvių mokesčių sistemą, ekonomistai vertina palankiai.

„Na, progresyvus turi teigiamą reikšmę, gal norima pasakyti, kad žmonės patys eis jų mokėti, - šypsosi pašnekovas. - Aš būčiau linkęs skaityti taip, kaip parašyta, mokesčiai bus progresyvūs, galbūt labai lengvai apskaitomi, patrauklūs užsienio investuotojams. Manau, iš esmės nuostata yra gera.“


Šiame straipsnyje: rinkimairinkimų pažadai

NAUJAUSI KOMENTARAI

VOX

VOX portretas
ta koalicija kuri nesugebės įvesti progresinių mokesčių, tikriausiai šį syk ir 4 metų neištrauks. Autorei -Fuks reikėtų pasidomėti kad ir Vokietijos progresinių mokesčių tarifais. Juk ten atlyginimai kiek eurais tai pas mus litais. Na nebent tą minimalų 800 gauna visokie nelegalai, auklės ir pan. Gasdinimai apie verslo bėgimą iš Lietuvos - pasaka. Bet progresiniai pas mus abejoju kad kada nors būtų įvesti. Argi įmanoma kad seimo milijonieriai savanoriškai nusikarpytų savo atlyginimus.

Bad Kreuznach

Bad Kreuznach portretas
Pas mus Vokietijoj daugybė dirbančių už 400 EU atlyginimą turėtų dirbti 4 val,dienoj,bet darbdavys liepia dirbti 8 ir daugiau valandų,nes už vartų laukia tuntas emigrantų.Mokesčiai taip pat didžiausi ES, o darbo užmokestis nedidinamas nuo 1999 metų.Paskaitykit "France 24" ten labai gražiai viskas parodyta diagramomis.Dėl milijonų apmokestinimo,tai tikrai ne darbiečių ar socdemų norai,nes būtent jų partijos turi daugiausia milijonierių.Mažiausia milijonierių turi,deja Lietuvoje taip keikiama konservatorių partija, kuri beja, jus išvedė iš krizės, kuri daugelyje ES šalių dabar tik įsibėgėja.Kasdien žiūriu laidą "GUT BAY DEUTSCHLAND"
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Komisija tirs, kodėl ES šalyse skiriasi parduodami maisto produktai
    Komisija tirs, kodėl ES šalyse skiriasi parduodami maisto produktai

    Pradeda darbą praėjusią savaitę Seime sudaryta laikinoji tyrimo komisija, kuri iki pavasario analizuos, kodėl į Lietuvos rinką patenka galimai nekokybiški maisto produktai. ...

  • Aiškinasi, ar A. Skardžius darė poveikį Kainų komisijai
    Aiškinasi, ar A. Skardžius darė poveikį Kainų komisijai

    Seimo socialdemokrato Artūro Skardžiaus šeimos interesus energetikoje analizuojanti Antikorupcijos komisija planuoja apklausti iki šiol į komisiją vengusius atvykti, bet pakartotinai vėl iškviestus liudytojus. ...

  • Išaugus akcizams, mažėjo alkoholio pardavimai
    Išaugus akcizams, mažėjo alkoholio pardavimai

    Pavasarį itin išaugus alkoholio akcizams, mažėjo visų rūšių alkoholio pardavimai, skaičiuoja alkoholio pardavėjai. Didžiausias sumažėjimas fiksuojamas parduodant vynus, mažiausi praradimai tarp vadinamųjų „bambalių“ arb...

  • Išmokas už sunkiai sergančius vaikus mokės ilgiau
    Išmokas už sunkiai sergančius vaikus mokės ilgiau

    Seimas po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma sergančius sunkiomis ir ypač sunkiomis ligomis vaikus slaugantiems šeimos nariams mokėti ligos socialinio draudimo išmoką ilgesnį la...

  • S. Skvernelis: biurokratinis monolitas yra labai tvirtas
    S. Skvernelis: biurokratinis monolitas yra labai tvirtas

    Premjeras sako, jog vienas pagrindinių valdžios iššūkių - dar šiais metais patvirtinti valstybės tarnybos reformą. Pasak Sauliaus Skvernelio, Vyriausybei per beveik vienerius darbo metus nepavyko sumažinti biurokratijos. ...

    3
  • Verslininkai: pardavimai krenta, bet alkoholizmo problema išlieka
    Verslininkai: pardavimai krenta, bet alkoholizmo problema išlieka

    Šių metų kovo mėnesį smarkiai išaugus akcizų tarifams, sumenko visų kategorijų alkoholinių gėrimų pardavimai. Didžiausią nuostolį patyrė vyno gamintojai, mažiausiai nukentėjo alaus kokteilių prekyba. Verslo atstovai tikina, kad s...

    3
  • Lietuvoje moterys per visą gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai
    Lietuvoje moterys per visą gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai

    Lietuvoje ir Latvijoje moterys per savo gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai. Lietuvoje vyrai vidutiniškai dirba 35,3 metus, o moterys – 35,9. Latvijoje vyrai dirba 35,5 metus, moterys – 35,6. Visose kitose Europos Sąjungos šalyse situa...

    2
  • Išankstiniai vasaros kelionių pardavimai muša rekordus
    Išankstiniai vasaros kelionių pardavimai muša rekordus

    Pradėjęs išankstinę 2018-ųjų vasaros sezono prekybą, tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ fiksuoja rekordiškai aktyvius pardavimus. Vien per pirmą išankstinių pardavimų savaitę nupirkta 3 kartus, t. y. bev...

  • Emigrantai pasiūlė receptą Lietuvos klestėjimui
    Emigrantai pasiūlė receptą Lietuvos klestėjimui

    JAV gyvenantys lietuviai turi ne vieną idėją, kaip į Lietuvą sugrąžinti iš jos emigravusius žmones. Tarp jų – ir tiesioginis skrydis tarp JAV bei Lietuvos, ir emigravusių lietuvių patirties pritaikymas. ...

    4
  • Gdanskas – populiarus lietuvių poilsio maršrutas
    Gdanskas – populiarus lietuvių poilsio maršrutas

    Senas posakis byloja, jog prieš keliaujant pamatyti pasaulio pirmiausiai verta susipažinti su savo apylinkėmis. Šiuo patarimu vadovaujasi vis daugiau lietuvių, kurie trumpoms išvykoms ar ilgesniam poilsiui renkasi keliones po kaimynines...

Daugiau straipsnių