- Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai labai kuklūs ir nesikreipia dėl nekokybiškų prekių ar paslaugų, tikėdami, kad jų garantija – vos 14 dienų. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė Eglė Kybartienė. Anot jos, 60 proc. vartotojų ginčų išsprendžiami vos pateikus pretenziją.
– Ar žmonės kreipiasi dėl nekokybiškų paslaugų ir prekių? Kiek tie skundai pagrįsti ir teisingi?
– Žmonės nėra linkę kreiptis dėl nedidelių sumų. Jie galvoja, kad tai užims daug laiko, bus per brangu, kad jie neturi teisės kreiptis. Sukūrėme svetainę www.reikalauk.lt tam, kad vartotojai aktyviau gintų savo teises, gautų kokybiškas prekes ir paslaugas, galėtų paprastai, greitai ir savarankiškai, neprašydami teisininkų pagalbos, išspręsti ginčus su prekybininkais ikiteisminėje stadijoje. Norime atkreipti tiek vartotojų, tiek verslininkų dėmesį, kad visos prekės ir paslaugos Lietuvoje turi dvejų metų garantiją. Vartotojai to dažnai nežino ir dėl to nesikreipia.
Vartotojai į mus kreipiasi su prašymais padėti jiems suformuluoti pretenziją pardavėjui, iš kurio jie įsigijo nekokybišką prekę. Svetainės platforma padės vartotojams nemokamai parengti pretenziją. Tereikės atsakyti į kelis nesudėtingus klausimus. Forma parengta pagal Lietuvoje veikiančius teisės aktus, todėl vartotojui nereikia papildomų ir specialių žinių ar informacijos.
Dokumente nurodyta, per kiek dienų pardavėjas privalo atsakyti į raštą, taip pat pateiktas sąrašas reikalavimų, kuriuos galima pateikti pardavėjui, to vartotojas dažnai taip pat nežino. Priklausomai nuo situacijos, vartotojas galės pasirinkti, ko reikalauja – ar pakeisti prekę, ar gauti kompensaciją, ar nutrauki sutartį ir susigrąžinti lėšas.
– Ar tikrai apginti savo teises labai sudėtinga, kaip dažnai nuogąstauja Lietuvos žmonės?
– Tyrimai rodo, kad 60 proc. vartotojų ginčų yra išsprendžiami vos pateikus pretenziją paslaugos tiekėjui ar pardavėjui. Labai svarbu laiku imtis veiksmų, tik pradėjus ginti savo teises vartotojai sulauks teigiamo rezultato.
Mūsų svetainės tikslas – ne tik padėti vartotojams sužinoti daugiau apie savo teises ir aktyviau jas ginti, bet ir paskatinti verslą teikti kokybiškas prekes ir paslaugas, dėl kurių vėliau nekiltų problemų. Neatsitiktinai projekto šūkiu pasirinkome frazę, kad padedame verslui siekti kokybės. Tikime, kad kuo aktyvesni bus vartotojai, kuo aktyviau jie gins savo teises, tuo labiau verslas bus paskatintas teikti kokybiškas prekes ir paslaugas.
– Sakoma, kad lietuviai mažai žino apie savo teises ir dar mažiau jas gina. Ar Lietuvos žmonės per daug kuklūs?
– Mūsų vartotojai tikrai labai kuklūs. Jei įsigyjama nekokybiška prekė, nuėjus pas pardavėją šis atsako, kad garantija truko tik 14 dienų. Vartotojai tuo patiki. Jie dar nesidomi savo teisėmis, ir šiuo projektu mes norime paskatinti tuo domėtis. Mūsų svetainėje bus visa informacija apie vartotojų teises, ginčų galimybes, šios srities teisinę bazę.
Tiems, kurie nesinaudoja internetu, mes paruošėme lankstinukus su visa informacija. Net su reikalavimo forma, esančia kitoje pusėje, kurią užpildęs, vartotojas galėtų įteikti pardavėjui. Stengsimės tuos lankstinukus išplatinti savivaldybėse, rajonuose, seniūnijose, kad tai pasiektų kuo daugiau vartotojų.
– Kaip užpildyti reikalavimo formą?
– Reikia parašyti savo ir pardavėjo duomenis, trumpai aprašyti, ko reikalaujama. Tai, ko galima reikalauti, bus nurodyta pagal teisės aktus. Todėl tam papildomų žinių nereikia. Užpildytą formą reikia atsispausdinti ir, su prekės ar paslaugos įsigijimo dokumentu (čekiu, sąskaita), nunešti pardavėjui.
Vartotojas savo teises galės apginti tik tada, kai turės įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Jei to įrodymo nėra, pardavėjas tiesiog pasakys, kad negali niekuo padėti. Prekės ar paslaugos įsigijimo kaina – visiškai nesvarbi.
– Kaip į gautą pretenziją reaguoja prekybininkas ar paslaugos tiekėjas?
– Kai pardavėjas gauna aiškiai suformuluotą pretenziją, iš kurios matyti, kad žmogus tikrai žino savo teises ir išmano teisinę bazę, jis nėra linkęs atsakyti vartotojui neigiamai. Suprantama, kad tai yra jo pareiga.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...