- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius metus įsikūrusių įmonių išgyvenamumas pradeda mažėti. Taip pat mažėja dirbančiųjų savarankiškai, vietoje verslo jie renkasi samdomą darbą, tačiau tai nemažina darbo rinkos spaudimo, kuris šiuo metu yra viena didžiausių verslo kliūčių, skelbia „Versli Lietuva“, atlikusi verslumo tendencijų apžvalgą.
Pasak Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovo Vladimo Ivanovo, nors rinkos augimo potencialas, pelningumas, verslo prieinamumas prie finansinių šaltinių šiuo metu yra palankūs verslui ir teigiamai veikia paskatas kurti verslą, tam tikri rinkos instituciniai veiksniai veikia ribojančiai.
„Nors paklausa įmonių gaminamai produkcijai auga, tačiau perkaitusi darbo rinka kelia verslui daug problemų. Tačiau tuo pačiu tai skatina priimti strateginius sprendimus - įmonės didina investicijas į materialųjį turtą, o tai didina našumo augimą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu ir gerina Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas“, - sakė V. Ivanovas.
Pasak V. Ivanovo, nuo perkaitusios darbo rinkos nenukentės tik tie, kurie turi galimybes investuoti į naujus įrenginius, jų atnaujinimą, kompetencijų stiprinimą, t. y. savo konkurencijos didinimą.
„Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, 2018 m. pirmą pusmetį daugiau nei 1 metus išgyvenusių įmonių dalis šalies ūkyje buvo 57,4 proc., o 2017 m, atitinkamu laikotarpiu - 62,6 proc. 2018 m. labai pagerėjo išgyvenamumo rodikliai paslaugų sektoriuje, taip pat gerėjo prekyboje ir statyboje.
Šis rodiklis mažėjo tarp nenustatytos ekonominės veiklos įmonių, taip pat apdirbamojoje gamyboje ir žemės ūkyje.
„Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas išskyrė tris pagrindinius veiksnius, kurie riboja verslumą šalyje, - administracinė našta, mokestinė aplinka ir verslumo ugdymas.
„Pagal neseniai atliktą Biurokratijos indekso tyrimą, perteklinis reguliavimas smulkioms Lietuvos įmonėms papildomai kainuoja 20 mln. eurų. Mokestinė aplinka taip pat nėra patraukli verslui, ypač startuoliams.
Ne mažiau svarbus veiksnys, lemiantis verslumo lygį šalyje, tai verslumo ugdymas mokyklose, kuris šiuo metu nėra pakankamas, - privalomas ekonomikos pamokų skaičius 9-10 klasėse iš viso per dvejus metus siekia tik 62 akademines valandas, o vyresnėse klasėse tai tampa pasirenkamuoju dalyku“, - sakė G. Morkūnas.
Pasak jo, norint, kad gyventojai būtų ekonomiškai išprusę ir kurtų tvarius, o ne vienadienius verslus, verslo ugdymui turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. duomenimis, iš viso Lietuvoje veikia 83,4 tūkst. įmonių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...