- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pardavus vidutinės kainos butą Vilniuje, už gautą sumą Panevėžyje įmanoma įsigyti du tokius butus, Alytuje – tris, o Švenčionėliuose – net keturis.
Pardavus vidutinės kainos butą Vilniuje, už gautą sumą Panevėžyje įmanoma įsigyti du tokius butus, Alytuje – tris, o Švenčionėliuose – net keturis. Kaip teigia nekilnojamojo turto portalo Domoplius.lt ekspertai, kitų Lietuvos miestų gyventojams, pardavusiems būstą savo mieste ir nusprendusiems persikelti gyventi į sostinę, galimybių atsiveria ne tiek ir daug.
Domoplius.lt projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus teigimu, palyginus sostinės būsto kainas su Panevėžyje, Alytuje ir kituose miestuose esančių butų vidutinėmis kainomis matyti, kad atotrūkis tarp jų – iš ties didelis.
„Pardavęs savo mieste vidutinį dviejų kambarių butą, alytiškis už gautą sumą – apie 20 tūkst. eurų (apie 69 tūkst. litų) – be jokių papildomų investicijų galėtų tenkintis tik senos statybos vieno kambario butu toliau nuo Vilniaus centro esančiuose rajonuose. Pavyzdžiui, Naujojoje Vilnioje. O štai Švenčionėlių gyventojas už parduotą butą savo mieste įpirktų tik vieno kambario būstą mediniame, krosnimi kūrenamame sostinės name. Šiuo metu vidutinės kainos butas Švenčionėliuose kainuoja apie 12 tūkst. eurų (apie 41 tūkst. litų)“, – sako E. Narbuntovičius.
Vidutinė senos statybos dviejų kambarių buto kaina sostinės miegamajame rajone, pavyzdžiui, Fabijoniškėse, siekia apie 57 tūkst. eurų (196 tūkst. litų). Senamiestyje ar arčiau centro esančiuose rajonuose – pavyzdžiui, Žvėryne – toks būstas neretai kainuoja ir dvigubai daugiau. Nekilnojamojo turto specialistas pažymi, kad nors butai Vilniuje ir brangesni, pasiūla čia kur kas didesnė nei kituose miestuose.
„Pavyzdžiui, Panevėžyje vidutinė buto kaina šiuo metu siekia apie 25 tūkst. eurų (86 tūkst. litų). Už tokią sumą panevėžietis, nusprendęs keltis į sostinę, galėtų nusipirkti įrengtą vieno kambario butą Baltupiuose arba Žirmūnuose. O investavęs dar apie 2 tūkst. eurų galėtų įpirkti ir dviejų kambarių butą Antakalnyje. Tiesa, kiek prastesnės kokybės“, – teigia Domoplius.lt projekto vadovas.
Jo teigimu, didesnės galimybės atsivertų kurtotinių miestų – Šventosios, Palangos, Nidos – gyventojams. Šiuose miestuose nekilnojamojo turto kainos panašios, o neretai ir didesnės nei Vilniuje.
„Palangos gyventojas be vargo galėtų įsigyti naujos statybos butą Pašilaičių rajone, o Nidos gyventojas – būstą prestižinėje sostinės vietoje, Senamiestyje. Vidutinė buto kaina Nidoje šiuo metu yra 200 tūkst. eurų (690 tūkst. litų). Dvigubai didesnė negu Vilniuje“, – skaičiuoja E. Narbuntovičius.
Kur kas daugiau alternatyvų Lietuvos sostinėje atsivertų kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos – gyventojams. Vidutinės kainos butas Talino miegamajame rajone šiuo metu kainuoja apie 80 tūkst. eurų (276 tūkst. litų), Rygos miegamajame rajone – apie 63 tūkst. eurų (219 tūkst. litų). Šių miestų gyventojai, nutarę ieškotis būsto Vilniuje, galėtų be jokių papildomų investicijų nusipirkti naujos statybos dviejų kambarių butą, pavyzdžiui, Pašilaičiuose.
Dar didesnis atotrūkis – tarp butų centruose. Rygos centras nekilnojamojo turto atžvilgiu yra brangiausias iš visų trijų Baltijos šalių.
„Pavyzdžiui, dviejų kambarių 60 kv. m. butą Latvijos sostinės centre šiuo metu galima įsigyti už 190 tūkst. eurų (656 tūkst. litų). Už tokią sumą Vilniaus centre galima įsigyti net penkių kambarių butą, kurio plotas – keturis kartus didesnis“, – sako E. Narbuntovičius.
O Londono gyventojas, pardavęs vidutinį dviejų kambarių butą, už gautą sumą – apie 270 tūkst. eurų (apie 930 tūkst. litų) – Vilniuje galėtų nusipirkti du naujos statybos butus Senamiestyje ir liktų dar keli tūkstančiai eurų buto įrengimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...