Kodėl sena padanga ar akumuliatorius nėra paprasta šiukšlė?

Per šį skubėjimą neretai pamirštama, kad būtina pasirūpinti ne tik naujomis, bet ir senomis, naudoti netinkamomis padangomis. Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorės Ritos Zdanevičienės teigimu, nebenaudojamos padangos, akumuliatoriai, alyva, degalų, tepalo filtrai, amortizatoriai yra laikomos pavojingomis automobilių atliekomis, todėl jos negali būti išmetamos sąvartynuose, kartu su buitinėmis atliekomis ar juolab pamiškėse ir patvoriuose.

„Artinantis šaltesniems orams vairuotojai paprastai susirūpina savo automobilio technine būkle – keičia padangas, staiga prisimena, kad ir akumuliatorius žiemos greičiausiai neištvers, todėl šiuo metų laiku vairuotojai dažniau lankosi automobilių servisuose, nuperka daugiau naujų, o kartu atiduoda tvarkyti daugiau senų detalių. Vis dėlto ne visi vairuotojai elgiasi sąmoningai ir tokių atliekų kaip padangos ar akumuliatoriai atsikrato tinkamai“, – sako R.Zdanevičienė.

Priežasčių su automobilių atliekomis elgtis atsakingai yra daugiau nei pakankamai. Anot R.Zdanevičienės, gaminant padangas yra naudojamos medžiagos, kurios yra pripažįstamos kancerogenais – taigi sukeliančiomis vėžį. Akumuliatoriuose taip pat gausu medžiagų, prie kurių be reikalo ir be specifinių žinių neturėtų artintis nė vienas.

„Automobilio akumuliatorius yra tikra įvairių žmogui tikrai ne pačių tinkamiausių cheminių elementų saugykla. Akumuliatorių gamybai naudojami elektrolitai, sunkieji metalai, tokie kaip švinas, įvairios rūgštys. Šios medžiagos pakenkti gali tiek tiesioginio kontakto metu, tiek patekusios į aplinką, gruntinius vandenis ir maistą. Verta paminėti, kad, pavyzdžiui, švinas kaupiasi organizme ir ilgainiui gali pradėti kelti nervų sistemos bei kitų sutrikimų. Tuo metu sieros rūgštis, kurios taip pat rastume kiekviename rūgštiniame akumuliatoriuje, garuodama gali pažeisti kvėpavimo takus, sukelti akių uždegimus ar odos ligas“, – pažymi AGIA direktorė.

Nesilaikant reikalavimų išmestos pavojingos automobilių atliekos, R.Zdanevičienės teigimu, pavojų ima kelti ir gyvajai gamtai – augalams bei gyvūnams, o užterštos ekosistemos gali pradėti nykti.

„Dažnai netinkamai automobilių atliekų atsikratantys gyventojai vadovaujasi požiūriu, kad vienas akumuliatorius ar pora padangų didelės žalos nepadarys. Jei taip mąstys dešimt žmonių, jau turėsime nemenką krūvą pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai keliančių, kur nors be priežiūros yrančių atliekų. Deja, bet tokiu požiūriu besivadovaujančių žmonių mūsų šalyje yra gerokai daugiau nei dešimt“, – sako R.Zdanevičienė.

Kita dalis gyventojų, AGIA atstovės teigimu, paprasčiausiai nelabai ir žino, kaip tinkamai atsikratyti tokių pavojingų automobilių atliekų kaip padangos ar akumuliatoriai, taip pat oro, degalų ir tepalų filtrai, amortizatoriai, alyvos ir jų pakuotės.

„Tiesą sakant, gyventojams pavojingų automobilių atliekų tinkamai atsikratyti visai nesudėtinga. Vykdant automobilio techninę priežiūrą ir detales keičiant servise, visas nebenaudojamas pakeistas dalis privalo pasiimti ir toliau tvarkyti perduoti tokias paslaugas suteikusi įmonė. Panaudotus akumuliatorius ir padangas taip pat galima priduoti bet kurioje jų platinimo vietoje. Pagaliau gyventojai turi galimybę visas automobilių atliekas nemokamai priduoti savivaldybių įrengtose stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse arba tiesiogiai atiduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turintiems tvarkytojams“, – teigia R.Zdanevičienė.

Ji pažymi, kad netinkamai atsikračius automobilių atliekų, kaupiant ar transportuojant jas neturint tam teisės, gresia piniginės baudos. Jų susilaukti gali ir iš automobilių servisų pakeistas nenaudojamas dalis pasiėmę transporto priemonių savininkai, taip pat jiems jas atidavę juridiniai asmenys.