- Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „PIN kodas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Infliacija. Šį žodį nuolat kartoja Statistikos departamentas, Centrinis bankas, Finansų ministerija, ekonomistai, žiniasklaida. Nors jis reiškia bendro kainų lygio augimą, kitaip tariant, pinigų nuvertėjimą, tai visiškai normalus procesas, kurio ne tik kad neįmanoma išvengti, bet ir nereiktų norėti, kad jo nebūtų, pasakojama LRT RADIJO laidoje „PIN kodas“.
Bet pirmiausia išsiaiškinkime, kas gi ta infliacija ir kaip ji atsiranda. Pavyzdžiui, jei prieš metus porcija ledų kainavo 1 eurą, o šiemet 1 eurą ir 2 centus, tai reiškia, kad metinė infliacija yra 2 proc. Ją gali sukelti kelios priežastys. Pirmiausia, kai brangsta gamybos sąnaudos. Pavyzdžiui dėl to, kad, kylant ekonomikai, vystantis pramonei, augant gamybai, brangsta žaliavos.
Būtent dėl pabrangusių žaliavų kainas gali padidinti ir gamintojai. Pavyzdžiui, šoktelėjusi naftos kaina brangina degalus, tad brangsta žaliavų ledams pristatymas į gamyklą, o vėliau – ledų išvežiojimas į parduotuves. Be to, dėl augančių pieno supirkimo, cukraus, šokolado, vanilės ir kitų ingredientų kainų, brangsta ledų savikaina. Kainą gali padidinti ir augantys gyventojų atlyginimai, nes jie įskaičiuojami į paslaugos ar produktų savikainą.
Infliacija gali būti sukurta ir augančio poreikio – na, kai 12 žmonių nori įsigyti 10 porcijų ledų. Taip dažnai nutinka padidinus minimalų atlyginimą, nes žmonės, gaunantys mažas pajamas, papildomus pinigus išleidžia maistui ir būtiniausioms prekėms, o tai didina produktų kainas.
Infliaciją stipriau įsuka ir ekonomikos skatinimo programos, kai centriniai bankai į rinką paleidžia daugiau pinigų, taip skatindami bankus skolinti, o žmones – vartoti. Apyvartoje atsiradus daugiau pinigų, jų vertė krinta. Tačiau tokių priemonių imamasi, kai infliacija būna labai žema arba neigiama.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad infliacija yra bendro kainų lygio augimas. Tai reiškia, kad susumuojamos visos vartotojo krepšelio prekių ir paslaugų kainos ir išvedamas vidurkis. Kalbant paprastai, jei pienas, mėsa, kiaušiniai, kirpimas ir suknelė brango 2 proc., o degalai atpigo 10 proc., infliacija bus nulinė. Daug kur kainas matote didesnes, bet statistika rodo, kad jos nekyla.
Nors žmonės nuolat piktinasi, kad auga kainos, ekonomistai sako, kad, kol infliacija siekia 2–3 proc., rūpintis neverta, nes dėl to ekonomika auga. O besipiktinantiems, kad visada viskas brangsta, reikėtų nepamiršti, kad visi nori didesnių algų, o nei algų, nei ekonomikos, nei naujų darbo vietų augimas be infliacijos neįmanomas. Kam infliacija labiausiai pakenkia – tai jūsų santaupoms, nes pinigų, gulinčių stalčiuje, vertė po truputėlį tirpsta.
Daugiau informacijos galima išgirsti čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Veryga: siūlymai dėl alkoholio prekybos liberalizavimo yra ciniški
Seimui antradienį svarstant siūlymus legalizuoti prekybą alkoholiu ir jo reklamą, taip pat naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pasiūlymai yra ciniški. ...
-
R. Pocius: VERT reikia daugiau galių tikrinant, ar tiekėjų sutartys teisėtos
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trūksta galių reguliuoti nepriklausomus elektros tiekėjus, teigia rinkos reguliuotojo vadovas. ...
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo2
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo1
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...